Pasiskelbimai ir anoreksijos
Kai Maskva paskelbia, kad kuri nors pasaulio dalis nuo šiol yra Rusija, tai nieko nekeičia. Apžiotas planetos gabalas netampa Rusija. Jei imperatorius pasiskelbs viso pasaulio valdovu, jis pasidarys privatų malonumą, bet netaps pasaulio valdovu. Pusbrolis Xi tuoj turėtų pastabų.
Užgrobtų teritorijų žmonės, žinoma, patiria iššūkį – pripažinti užgrobėją ar sukilti; - bet ši padėtis, besikartojanti kaip vandenyno bangos, irgi nekeičia esmės. Vandenynas lieka savo vietoje.
Juolab sausuma.
Bangos nuslūgs, o sausuma iškils.
Rusija neturi ateities, o Ukraina turi.
Lietuva atgimė ir po 120, ir po 50 metų tvano. Gyvuok, Ukraina. Jei tik žmogėdros neišžudys iki paskutinio ukrainiečio, kaip kartą prasitarė krikščioniškas imperatorius iš bunkerio. Bet jis nėra realistas. Fantastas. Todėl ramybė telydi visus dėl Kremliaus anoreksijų. Nebesuvirškins ir nustips.
Tai popieriniai tigrai, pasinaudojus pirmininko Mao metafora. Ir popierinis lūzerio aktyvizmas, laiškai sau, atsiųsti Dūmos vokelyje.
Nepamirštamas Mao posakis apie Rytų Sibirą. Į vakariečio pastabą, jog ten jau 200 metų – Rusija, pirmininkas ramiai nusistebėjo: „O ką reiškia Kinijai 200 metų?“
Taip ir su Krymu. Ligi Jekaterinai užgrobiant jis buvo ir graikų, ir totorių, o po Sovietijos monstro griūties aukščiausiomis tarptautinėmis garantijomis įtvirtintas Ukrainai; dabar vėl laikinai okupuotas. Jo ateitis paaiškės po Rusijos trečiosios, galutinės, griūties. Lukterkim.
Kai vergučiai šiandien Kremliuje šoka, o klikušos klykauja, tai apgailėtinas klinikos vaizdas. Pavergtoji Rusija. Ji bus laisva, kai nenorės vergų. Rekrūtai jau nešoka nekupini entuziazmo mirti už Putiną. Jie jau balsuoja. Užpakalinėmis kojomis. Ruselis galvoja. Gal keisis.
Aprims ir žemėlapiai. Dar vandenynai netarė savo žodžio. Kvailybė yra amžina, bet ne jos rezultatai.
LRT.lt, 2022-10-07