Armėnų klaida

Armėnų klaida

          Lietuviška patarlė sako: neik su velniu obuoliauti.

          Kaip tik šią klaidą bus padariusi Armėnija, kuri po SSRS bankroto ir autolikvidacijos, turėdama savų teritorinių siekių Užkaukazės kaimynystėje, susigundė ir pasidavė arba pasikliovė – senojo nelabojo vilionėmis.

          Tartum gavo trūkstamų žemių – laikinai – bet pateko į melagingos „draugystės“ protektoratą. Rezultatas: sužlugdyta atsikūrusių Armėnijos, Azerbaidžano ir Gruzijos taikios koegzistencijos (sambūvio su politine aplinka) ir demokratinės raidos į tautų gerovę perspektyva. Kieno tai interesas? – tik nelabojo „protektoriaus“, kuris dabar pats toliau bankrutuoja.

          Armėnai sumokėjo skaudžią kainą už buvusių trumparegių vadovų klaidas, ir byla su Azerbaidžanu dar nebaigta. Didžiulis nuostolis – ir prarasti normalios, taikios, demokratinės bei europinės raidos dešimtmečiai. Kas toliau?

          Dabar tarsi gali įvykti istorinis posūkis – pasirašyta taikos sutartis su Azerbaidžanu; tad žaizdų gydymas, griuvėsių išminavimas, europinės (ne posovietinės) integracijos keliai. Taikos sutartis Briuselyje parengta pasirašymui, šėtonas vėl kiša plaukuotą koją su puse kanopos, vėl žūsta žmonės. Galą tam padarys tik pačių armėnų išmintis. Siekis taikos kaip visų dalyvių pergalės, nors dabartiniam Kremliui taika labai nepatinka.

LRT.lt, 2022-09-18