DERYBOS SU RUSIJA
Vykstant žiaurioms, kruvinoms Ukrainos–Rusijos deryboms ginklu dėl mūsų sesės Ukrainos būvio ir statuso teritorijoje bei akvatorijose šalia Rusijos, neturime pamiršti ir apie Lietuvos-Rusijos derybas. Jos irgi nebaigtos.
Ėjome į savo būvį laisvoje Europoje, kuri turėsianti, sakydavau, gyventi be Rusijos ir šalia jos. Tiek nutolusios ir priešiškos Europai, kiek lems pačios Rusijos savitas protas. Galimai, deja, savižudiškas. Tai kol kas problema; kol dar yra Rusija, galima reali valstybė. Su teritorija bent iki Uralo ir veikiančia savivalda. Galimai normali struktūra, o ne kruvinas chaosas ir smūta. Tokia jau būtų kinų intereso bei įtakos zona, tad irgi viena išeičių.
Jei Rusija vis dėlto norės dar egzistuoti be Putino ir Pekino, tai ir Lietuva turės plėtoti bei tęsti savo politiką kažkurios Rusijos atžvilgiu.
Šioje buvo politikų, kurie įsivaizdavo galimą draugišką tautų erdvę su ūkio ir kultūros ryšiais. Pati Rusija toje erdvėje linktų į europietišką civilizaciją.
Lietuvai tokioj erdvėj grėstų švelni satelizacija, tad egzaminas; bet nūnai pati postalininė putininė (ne jelcininė) Rusija pasuko važį į kraujo balą. Tokios šalies galų gale nebus, tai irgi likiminis pasirinkimas. O Lietuvai teliks remontas ir teks pratęsti tūkstančio metų pastangas ištverti-būti-kurtis savo gražiame gabalėlyje prie Baltijos.
Turėsime užbaigti 1940-1990 metų karą su jo okupacijomis, deportacijomis, visais niokojimais ir kompensacijomis. Šias dar skaičiuojame, tikriausiai. Savo vietą Europoje vėl atras Donelaičio žemė. Juk ne Eurazija. Žinosim nepamiršę, kur Tolminkiemis, prisiminsim Prūsų Lietuvos sostinę Gumbinę, sapnuose oš Romintos šventgirė. Gal padėsim ir Gudijai, jeigu ten atsiras valios tapti Europos šalimi – ne tironija ir branduoline pabaisa. Dalyvausime Europos derybose su kokia nors poputinine Rusija. Ruoškimės.
LRT.lt, 2022-09-13