Dėžutė atsidaro paprastai

Dėžutė atsidaro paprastai

          Rusų politikos mokslininkas galų gale pašvietė ir pavadino biesą vardu.

          Tai Sergejaus Medvedevo interviu laisvoje spaudoje „Novaja Gazeta Europe“, kurį dabar atpasakojo LRT.lt.

          Santvarkos (režimo) reiškinys ir valstybinis fenomenas suklestėjęs pokomunistinėje Rusijoje ir nūnai pradėjęs atvirą pasaulinį karą, ieško savo vardo. Ieško ir geopolitinė aplinka.

          „Rusofašizmas“, „raudonasis fašizmas“, „rusizmas“ – net pavadinimai nenauji, gimę ir vartoti jau Stalino epochoje, tačiau vis dar negavę tarptautinės politinės reikšmės.

          Juolab – „filosofinės“ ideologinės.

          Nuo amžių toje šalyje buvo paskleista idėja atsisakyti proto. „Rusijos nesuvoksi protu, Rusija reikia tikėti“. Pirmyn, tikintieji, į šventąjį karą.

          Taigi tikėjimas ir visuotinės, pasaulinės valdžios religija. Tariamas „istorijos“ arba dievų duotas išskirtinumas, įsivaizduota aukštesnė misija valdyti ir trypti kitus, kitokius (silpnesnius) – tas virusinis antkrytis kartojasi žmonijos patirtyje, ne tik Rusijos.

          O raida panaši į gyvatę, kuri ryja savo uodegą.

          Didvalstybinis imperializmas ir svaigulys tariama savo galia, tad ir nacizmas, fašizmas įvairiomis ligos atmainomis (pagal šalį), kitąkart eina ranka rankon su religiniu fanatizmu, kaip skelbtoji pasaulinė“Islamo valstybė“.

          Kiti skelbė būsimą komunos valstybę – pasaulinį internacionalą, ir amžinai akligatvis. Tik baisių aukų kaina. Technologijų pažangai leidžiant jau visai susinaikinti, šmėkšo ir toks žmonių savinaikos svaigulys.

          Bet grįžkime prie nelaimingosios Rusijos.

          Ją užvaldę, anot S. Medvedevo, invaziniai juodieji skėriai ir iš to – Rusios invazija visur aplink. Ji nesustos. Ukrainos užpuolimas ir niokojimas – tai tik gėlytės.

          Vladimiras Putinas ir jo ideologai suteikė vargšams rusams jų nenormaliai didelėje nevykusioje šalyje tariamą būties prasmę – begalinės plėtros tapatybę.

          „Putinas ir karas suteikė tapatybę žmonėms, kurios jie neturėjo dešimtmečiais“, - diagnozuoja S. Medvedevas.

          Analogišką ekspansinę tapatybę Hitleris buvo pasiūlęs vokiečiams. „Tūkstantmetis Reichas!“ Prasmė!

          Rusijos „Trečioji imperija“, palenksianti sau ir valdysianti pirmiausia Europą (‚pokorenije Jevropy“), atskėlus ją nuo Amerikos, tai įkvepianti vizija nūdienos rusofašistams rėkiantiems pagal komandą „Rosija! Rosija!”  (Arba „Heil!“) Už tokią fanatų tikėjimo Rusiją „verta ir gyventi, ir mirti, ir žudyti“ – skelbia Kremliaus ajatolų ideologinis patarėjas A. Duginas. Būtent ši trečioji opcija – žudymas – nūnai gausiai realizuojama.

          Žudyk netikėlius, jie yra priešai.

          O didysis mitinis priešas visai Rusijai – tai prakeiktieji Vakarai. Putino tikslas ir priemonė viešpatauti – karas su Vakarais (S. Medvedevas).

          Stalinas keikdavo kapitalizmą-imperializmą, o Putinas – tiesiog „Vakarus“. Tokia dabar rusų „nacionalinė idėja“, anot S. Medvedevo. Nacistinė, verta patikslinti.

          Esame pasirinkę Vakarus, tai visai pagrįstai būsim sunaikinti. Jei Putinija laimės, kokiai nors Vengrijai padedant.

          Žinoma, paskutiniame raunde laimės Kinija, tiek ir paguodos. Bus kinų Azija šiaurinėje dalyje iki Uralo.

          Vis nesuprantu, kodėl tie Vakarai nesvarsto Rusijos dabarties ir ateities. Susėdę su Kinija.

 LRT.lt, 2022-08-19