Dugnas po dugno ir dar vienas dugnas

Dugnas po dugno ir dar vienas dugnas

         Trigubi padugniečiai, visų dugnų pramušėjai, išras dar daugiau. Bet ir šios dienos meniu, apie kurį raiškiai kalba prezidentas Volodymyras Zelenskis, jau viršija rekordus.

          Tik pažvelkim: teroristai užgrobia objektą su žmonėmis ir paskelbia ginsią jį visomis priemonėmis nuo teroristų. Tegul net sprogsta su visais tais įkaitais, kuriuos „giname“. Teateinie naktis, nes ji turi skirtis nuo dienos, pasakė Kremliaus ajatola.

          O tai jau rimta.

          Objektas, jeigu sprogs, nes į tai stumiama, gali nupūsti pusę pasaulio. Bent jau baltąją eurorasę, Šiaurės pusrutulį. Gal iš ten bėgs, kas gali, į Afriką.

          Tai ar pasaulis turi teisę ginti savo paties, draugo Pasaulio, suverenią gyvastį? Ar kokie nors kunigaikščiai dundukai dar siūlys pirmiau išklausyti Saugumo Tarybos dūdų orkestro su vienu užpelijusiu ventiliu? Kuris jau iš anksto suvereniai pasiskelbė: esu suvereni diktatūra ir vis tiek darysiu, ką noriu. Nedrįskit spausti.

          Orkestrui galas.

          Pensininkų orkestro muzika, deja, jau seniai beprasmė. Tik niekas neskelbia JTO reorganizacijos į veiksmingą.

          O laiko gali būti likę visai nedaug – ligi pirmo kvailo atsitiktinumo.

          Taigi drg. Pasaulis turėtų tiesiog ateiti į padugnių žaidimo vietą ir apginti savo suverenią teisę gyventi.

          Teroristai – ne derybų subjektas. Jų vieta – už tvoros arba netoli Gyvačių salos.

          Tik per tokią spec. operaciją drg. Pasaulis dar gali būti gelbstimas nuo spec. operatoriaus.

          Susivokim naujoje tikrovėje, ponai Vakarai. Jums pasakyta: esat mirtinas priešas, o mirtino priešo neliks.

          Tokios tad sutemos.

          Tik netikėta aušra dar žada nušvisti iš Rytų. Tai mažasis Kimas, kuris ketina įžengti su galinga armija į formalias ir naujai užsigrobtas Vovos valdas. Mažoji Šiaurės Korėja ims didžiąją (Vovos) „šiaurės korėją“!.. Šimtas tūkstančių šiaurės korėjiečių, vienodų kaip štikai ar alavo kareivėliai (Vovos svajonė!), o čia dar tuviečiai, buriatai ir čečėnai – tad motinos Rusijos veidas raptum taps neatpažįstamas. Šaitanas plos, ajatola spaus jam dešinę kanopą.

Kas rusams iš to, kad sūnus išėjęs patriotiškai pakariauti paplėšikauti paprievartauti, o grįžta be rankų? Būtų užmušę, tai tėvai automobilį gautų – triumfuojančio materializmo šalyje neatmestinas ir toks nusivylimas.

          Rusija lyg turi dar patrankų mėsos atsargų, tikėjosi savo mase jaunų lavonų paimti Ukrainą, bet ir tie resursai senka, todėl toks džiaugsmas nūnai dėl korėjiečių. Tik 100 000 Kimo žaisliukų turės maršuoti per maitintoją Kiniją, tad ir ši taps dalyve, įvelta kare prieš Ukrainą su atitinkamomis ir sankcijų izoliacinėmis pasekmėmis.

          Taigi yra dar misteris Ši. Jo pasiklaustina, ką sako pats misteris Ši apie tokią mobilios kaimynės be nustatytų sienų – Rusijos – ateitį? Jei sienos slinks link Uralo, tai gerai.

          Paklausti šio galiūno galėtų daug kas. Pirmiausia jis pats galėtų pasakyti Kimui: atšok, ten mano valdos, tik aš dabar dar užimtas. Ir Kimas gal nepultų ginčytis. Jiems trims – na troich – tektų dar ieškoti logikos ir logistikos.

          Atsižvelgiant ir į planetos šylio logiką bei logistiką.

          Šiaip ar taip, teisūs, regis, artimieji analitikai, kurie sako, kad Rusijos neliks.

          Ir amžiną atilsį nepavykusiai deržavai, siaubo filmų tikrovininkei, įtikrovintojai.

  LRT.lt, 2022.08.14