„BUNDA JAU BALTIJA!“

„BUNDA JAU BALTIJA!“

Visai dar neseniai, mažiau nei prieš pusšimtį, Kremliaus geopolitoblogams galėjo atrodyti, kad Baltija – jau jų nuosavybė.

Su visu aneksuotu ir kolonizuojamu rytiniu krantu, satelizuojama Suomija ir „finliandizuojama“ Švedija, ši erdvė atrodė būsianti Rusų jūra.

Tačiau „kažkas atsitiko“, žemėlapis taisėsi ir Suomijai su Švedija galutinai apsisprendus ir įsitvirtinus Šiaurės Atlanto gynybinėje erdvėje, vaizdelis bus visai kitoks. Kam nors net galėtų atrodyti vertas naujo grobikų karo.

Iš esmės bus telikęs vienas užgrobimas – kadaise Stalino aneksuotas Karaliaučiaus kraštas. Dabar aplink jį aitrėja pūlinis uždegimas, nerimsta sovietų vė-žio metastazė.

O bundančios ir pabudusios Baltijos jokiais terorais nebeužmigdysi. Laisvė! Žiūrėkite, kiek žuvėdrų!

Ir žiūrėkit, kaip įsibangavo, vėl gena savo vilnis „lig Dono ir Marių Juodųjų“!

Netgi kur kas toliau.

Apskritai senoji pasakėčia apie vilką dabar galėtų būti perrašyta į meškos dramą.

Taip apsenusi grobuoniškoji ir tingioji Eurazijos taigų meška pasijuto, kad kažkas (!) prakirpo jai pilvą  - nebent kokia nesuvaldoma Oželytė – ir išleido prarytus ožiukus. Jie laigyte laigo, mekena džiūgaudami laisve ir yra net pasiryžę visais ragiukais ją ginti.

Pradvisusi meška riaumoja ir siunta, nes štai ir didžiausioji kadaise praryta Ukraina nenusileis dėl savo laisvės. Jokios užuojautos meškos tragedijai!

O ši praranda net Viduriniosios Azijos papilvę.

Ten jau kvėpuoja sparnuotasis Rytų drakonas, o veikia ir baltiškas užkratas. Laisvė – kodėl ne? Dekolonizacija turi savus dėsnius.

Jeigu tie rytiniai geopolitoblogai pajėgtų mąstyti proto savivoka ir kliautis savo nepavykusio paveldo analize, o ne mitologijomis, jiems vertėtų pervertinti tokias ligšiolines iliuzijas kaip agresiją ir bombą.

Stop karui; emyrą į Gyvačių salą; ir susitarti su aplinka.

Kaip tautai tarp tautų. Kol ne  vėlu visiems.

LRT.lt, 2022-07-27