Ne sporto varžybos, ne varžybos

Ne sporto varžybos, ne varžybos

Kare, kuris siaučia visai greta mūsų, yra nusvetimėjimo pavojų. Jie veisiasi net atjautoje ir empatijoje.

Taip būtų, jei netyčiomis, patys nekariaudami, virstume publika. Varžybų stebėtojais, simpatikais, sirgaliais, sužeistų sportininkų gydytojais, gal net lažybininkais – kuri komanda laimės? Per kiek laiko?

Taip jau komentuojame. Matai, ten „pas juos“ gali baigtis visaip. Ir tu iškart sėdi komfortiškoje  žiūrovų tribūnoje. Nelyginant bulių arenoje.

Tai būtų bjauri klaida ir nuodėmė.

Neapsimeskime, kad stebim ir dalijamės įspūdžiais. Baisiose kirstynėse žūsta ne gladiatoriai, o mūsų broliai, mes patys.

Ar suvokiame, kad tai mūsų, europiečių lietuvių, karas?

Jei iš atstumo stebim rezultatus, kad ir pasijaudindami lengvai tapsime išdavikais.

          Kai pradėsim konstatuoti: Ukrainos fronte nieko nauja.

          Arba štai laimi žmogėdros, o mes leidžiam jiems laimėti.

2022-07-18, 15min.lt