Teroristų karas ir mobilūs Aušvicai

Teroristų karas ir mobilūs Aušvicai

          Teroristinis žmogėdrų karas prieš žmones tęsiasi.

          Dirigentai pasakė: jis bus ilgas, ir štai žiūrovai su tuo sutinka. Net mirusieji, nužudytieji jau apsiprato.

          O vis dėlto prieš ką tie žmogėdros kariauja?

          Žiūrovams nesmagus tas klausimas, tad jie sulenda į geografiją.

          „Karas Ukrainoje“.

          Ak, ta Ukraina su savo karu!

          Pradeda nusibosti. Galėtų jau pasiduoti.

          Tai slaptosios žiūrovų viltys.

          Kadangi jau beveik sutarta, kad žmogėdros negali būti pažeminti ir pralaimėję, užpultoji Ukraina pasijus išduota ir pasmerkta ilgam sadistiniam nukankinimui.

          Ir prie to jau ponai žiūrovai ima priprasti.

          Taip ryškėja žiūrovų klausimas.

          Šiek tiek padedam besiginantiems gladiatorių arenoje – pagalba ne iš karto ir ne per didelė, po nedaug; tai yra, tikslingai nepakankama, kad žmogėdros būtų atblokšti. Ne, tokio tikslo nėra, žmogėdros pernelyg baisūs.

          Jie pasirengę net ir naujausiais technologiniais išradimais. Arba atnaujintais.

          Antai ratuotieji mobilūs Aušvicai, kuriais gausingi to karo lavonai mikliai verčiami pelenais. Nėra lavonų – nėra karo, tad nėra problemų. Draugas Stalinas tik pritartų. Tačiau praverstų tokį įrenginį eksponuoti pusmiegėje Europoje. Rusiškų mašinų vardas „Aušvic“ visai pritiktų storulių edukacijai.

          Antai okupuotos jūros ir deginama motina žemė – laukų laukai. Tenegimdo ji gyvybės! Dvėskit.

          Čia nebent kyla nauja komunikacijos problemėlė.

          Užmušant bei supūdant grūdus – tai yra, duoną – mirs daug žmonių. Kitur, ne tik niokojamoj Ukrainoj. Štai tiems, kurie bus holodomorinami kitur, galbūt Afrikoje, reikia paaiškinti, kad dėl jūrų blokados ir dėl bombarduojamų geležinkelių – sustojo traukiniai su duona – kalta Ukraina.

          Juk viskas prasidėjo Ukrainoje, prasimaniusioje tą savo nepriklausomybę.

          Ir geležinkeliai bombarduojami būtent Ukrainoje, kad grūdai neatvažiuotų iki sienos su Lenkija. Dvėskit.

          Iš kur toks žvėriškas, atsiprašau žvėrelių, žmogėdriškas žiaurumas? Valstybės ir visuomenės masto. Rusų pasaulis?

          Mokslininkė psichologė Danutė Gailienė mano (Bernardinai.lt, 2022-07-07), kad tai iš metodiško, būdingo Blogio imperijai, empatijos arba atjautos išnaikinimo. Obnulenije. Taip kai kas sieloje išjungiama, ir „išjungus“ užuojautą kiti žmonės tampa objektais, su kuriais galima elgtis ir žiauriai. Dvikojui absoliučiai negaila žmonių, nei senų, nei kūdikių. Dvėskit.

          O aš manau ir dar kitaip. Buvo tokia smegenų liga – materializmas ir komunizmas, komuna, kuri skelbė, kad netinkamų „pažangai“ nėra ko gailėtis. Tevirsta jie trąša ateities gėrybių sodams. Tokie neva istorijos dėsniai, ir gailesčio juose nenumatoma. Niepoloženo. Dvėskit, o pažangiečiai dar padės.

          Todėl Niurnbergo tribunolo reikia ne tik Sovietijai-Putinijai, jo reikia visai visai nužmoginančiai raudonrudo komufašizmo ideologijai.

          Atsekime, kada buvo pasakyta, kad žmones galima (reikia!) žudyti vardan šviesios ateities. Ir kuo daugiau jų tegu susmilksta stacionariniuose bei mobiliuose „Aušvicuose“.

          Juk ir šiaip dvikojų mūsų planetoje per daug.

 2022-07-19, LRT.lt