Europos gynyba

Europos gynyba

        Putinoidų Žmogėdrijos karas prieš užpultą ir niokojamą Ukrainą iš tiesų yra karas prieš Europą ir net visą demokratijų bendriją. Kas tai ginčija? Nebent užpuolikas, jo sėbrai.

        Paimkim kol kas Europą. Šis Rusijos ekspansijos, neapykantos ir alkanos agresijos aspektas pakankamai, bemaž visuotinai, suprantamas. Suvokiama ir pasakoma, kad Ukraina kaunasi ne tik už save, bet ir už visa Europą. Paprasčiau – už save kaip Europos dalį. Nebeišbrauksit. Už Europą, kuri dabar mindžiukuoja ir nesako dalykų atvirai iki galo. Galbūt nepajėgia galvoti iki galo. “Tiesa padarys jus laisvus”, yra pasakyta. Ar girdit tuos žodžius storieji Berlynas ir Paryžius? Ar jie nenori būti laisvi? Gal svarbiau būti storiems.

        Kritus Ukrainai, žvėris eis toliau. Todėl Europos gynyba Ukrainoje ir visur aplink nėra tik metafora, retorika. Tai turi būti programa. Kol Europos gynybos – savigynos programos nėra, tol nėra nė einamosios gynybos.

        Ergo, prarandamas gyvybiškai brangus laikas.

        Agresorė Žmogėdrija gali būti patenkinta. “Jie plepa, o aš veikiu” (V. Putinas, sena citata). Plepiai mano: tegu sau Ukraina kraujuoja, o mes nusiųsim tvarsčių.

        Jei būtų suvokiama, kad užpulta Europa turi gintis kaip visuma (neskaitant pusantro koloboranto), tai paprasta ir skaičiuoti, kiek ko reikia Europos savigynai.

        Sunkiosios ginkluotės – tiek ir tiek. Konkrečiai. Tai kodėl jos negaminama arba neskiriama? Kodėl tik dalis ir pavėluotai? Matyt, leidžiama pralaimėti. Europa sau leidžia pralaimėti, atkreipkim dėmesį.

        O vėlavimo influenceriai – galima agentūra.

        Ryškėjant bado grėsmei ir kad Žmogėdrija ciniškai kalkuliuoja šį ginklą (atšaukit sankcijas!), turėtų būti sprendžiamas maisto gamybos ir gabenančios laivybos klausimas. Nejau Europa, o dar su NATO, nepajėgi apginti jūrų kelių nuo žmogėdrų piratų?

        Piratus kaip senovėje – kabinti ant rėjų, ir visas dialogas. Tai efektyvesnis kelias, negu skysti graudenimai: „ak, gerbiamieji žmogėdros, gal negrasinkit savo holodomoru milijonams nekaltų žmonių Europoje ir Afrikoje...“

        Beprasmiška žmogėdras graudenti, kai nemastysena ir atsakomieji posakiai iš anksto žinomi.

-       Sudaužius jūsų ligonines ir prieglaudas, gausiai išmirsite? – Tai ir gerai, nereiks išlaidų gydymui. Bombiniam galabinimui, užuojautų skelbimams.

-       Sugriovus grūdų balansą sunaikintoje bederlėje žemėje, net neleidžiant atvežti, daug planetos gyventojų mirs badu! – Na, ir kas, testimpa beduoniai. Jei kažkiek moterų liks, prigimdys iš naujo

Bet svarbiausia, europiečiai, nemeluokit patys sau. Tuo būdu Melo Imperija okupuoja jus jau dabar.

Žmonija ir žmogėdros, tai du skirtingi dalykai. Skirtingi gyvenimo supratimai ir būdai. Norint būti savimi ir dar save gerbti, reikia save ginti. Visą, neaukojant kokių sunkiau apginamų gabalų žmogėdroms. Pasiūlymai aukoti žemių gabalus, net su žmonėmis, neverti garbingų visuomenių ir orių valstybių. Tam reiktų pirmiau pavirsti kaimenėmis, kurios prioritetiškai vertina kūno storį ir migio komfortą.

Europai metas pradėti realiai gintis. Geriau ne pavieniui valstybėmis, ne grupelėmis, o visiems kartu. Jeigu žmogėdros plovikai ar koks įgimtas godulys jau paplovė ES vienybę, susėskim būriu ir prisisekim atitinkamus skiriamuosius ženklelius. Tada tie, kurie nori oriai gyventi nebotaguojami žmogėdrų, tesutaria veikti, užuot vaidinus veikimą.

Veiklioji ir sąžiningoji Europa, jei ginsis tikroje gynyboje, dar gali nusiųsti atliekamų kompresų ir žiūrovams – Jungtinėms Tautoms.

LRT.lt, 2020-05-30