Dar dėl žodyno ir ne tik
Entuziazmas bei solidarumas atstatyti V. Putino Rusijos sugriautą Ukrainą – gražu, bet ir dviprasmiška. Pirmiausia, ar tuo būtų statomi nauji griovimo taikiniai?
Ar išlaidos, kurias po karo prisiims taikos draugai, nejučiom reikš, kad agresorė yra atleista nuo kaltės ir prievolės atlyginti bent materialiuosius nuostolius? Taip neturi būti manoma.
Tikriausia turės būti sukurtas koks nors tarptautinis Ukrainos atstatymo bankas arba fondas; jis konsoliduos demokratijų skiriamas lėšas, tarkim, su agresijos ir karo žalos reparacijomis, dėstys jas Ukrainos atkūrimui ir draugų įnašus fiksuos kaip agresoriaus grąžintiną reparacinę prievolę – skolą Europai, kuri laukia narsios Ukrainos. Lendlyzai savo ruožtu.
Nebeturi petrorublių mašnoj? – išparduok jėgaines, vamzdžius, kelius ir laivus. Su „Maskva“ iš Juodmarių dugno.
Formatai ir struktūros tų dalykų skaičiavimui gali būti steigiami jau dabar.
Vadovauti naujai Rusijai turėtų ne „geresnis“ ir „Vakarams priimtinas“ lyderis, o asmuo (ir bendražygių ratas) pirmiausia tinkamas vadovauti būsimai žmoniškai, tik ne žmogėdrų, valstybei.
Monitorinant ir skelbiant Ukrainos atstatymo pažangą kur nors turės būti vertinama ir pažanga sveikstančių denacifikuotų rusų smegenyse.
2022-05-16, LRT.lt