Reparacijų klausimu. Labora
Kas nors pasakys, kad per anksti kalbėti apie reparacijas, kurias Rusijai teks mokėti už pastarąją savitą „karinę operaciją“, naudojus šauktinius, satelitus ir samdinius, kurios metu atlikti protu nesuvokiami sugriovimai. Ne protu motyvuoti. Toks buvo (dar tęsiasi) nacionalinio keršto žiaurumas bei rusonacių žiaurumas iš keršto. Už laisvę, kuri būtų nusikaltimas. Kadangi gerokai kainuos atstatyti Ukrainos miestus, tad nepamirštinos ir kitos lėšos, kurių reikės atstatyti dirvas – užminuotų laukų išminavimui. Reiktų jau sėti, tas laikas irgi gula į užpultųjų nuostolius. Visokie galimi badai ir epidemijos, depresijos ir masinės psichozės. Tautų kraustymaisi, antai vėl milijonai karo pabėgėlių. Nors vienas sako, kad karo nebuvo.
Ligi 2022-ųjų šalis agresorė gausiai atiminėjo svetimas žemes – teritorijas, gyvybes ir turtą. Įmones, versloves... Kai ką – ne gyvybes – tarsi bus galima grąžinti tiesiogiai arba reparacijomis, kurių pirminiai paskaičiavimai, be abejo, jau daromi. Nuo 2022-ųjų prasidėjo ir naikinimas dėl naikinimo, nelyginant nacionalinis posovietinių rusų sportas. Dvasinius viso politinio kanibalizmo nuostolius, giliai palaidotą agresoriaus kaip šalies ir tautos prestižą tepradeda vertinti dvasininkai, ypač tie, kurie rėmė agresiją (teberemia?). Čia irgi bus darbo. Tesusirenka Bažnyčios.
Demokratinės teisinės valstybės turėtų sudaryti visam tam specialų tribunolą: tyrimo darbams ir bausmių bei reparacijų rekomendavimui. Žinoma, nevarginant nei agresorių, nei jų sugėrovų.
Kas nors pasakys – o kam tie tyrimai ir apskaičiavimai, jeigu plėšikas ir žmogžudys nekapituliavęs pats tars, į ką jam kreipti kiek dėmesio, o į ką – ne?
Tegul jis taria ką nori, bet ir tai tarimo, atsakymo padėčiai reikia įdirbio. Labora.
2022-04-25, LRT.lt