Du procesai
Michailas Gorbačiovas mėgdavo deklamuoti apie jam pavestą „perestroikos“ žaidimą: „procesas eina!”
Paaiškėjo, kad tai apie tęstinį smurto imperijos irimo procesą, kuris baigėsi G.Burbulio pasiūlyta išvada Balstogėje, Belovežo girioje: „Sovietų Sąjunga nebeegzistuoja.“
Dabar vyksta prievartautojo ir aukos „derybų“ procesas, kuris yra du sinchroniški procesai. Viena dalis – tai realus karas, užpuolikui tikintis aukos nukraujavimo ir kapituliacijos. Tokie būtų jo „pasiekti tikslai“. Ir nuodėmių atleidimas. „Neveltui žudėm“.
Lygiagrečiai – antrasis „procesas“: Kalbos dėl kalbų tarp dviejų karo dalyvių, kaip užbaigti tą Kremliaus užtaisytą pragaro puotą, nukrypusią neplanuotais keliais su grėsme pačiai saugumiečių diktatūrai. Būtent – kad sadistas nežlugtų, nebūtų priverstas sprukti lauk, pabrukęs kruviną uodegą. Netektų niekam stebėtis, jei FSB įtakojamų demokratijų tarpe ims kilti užuojautos V.Putinui banga.
- Turi jis ką nors „gauti“! Be to, jį „suklaidino“ jo kariškiai...
Normaliai žvelgiant į užtaisytą durdomo laužą, stengiantis nematyti žmonių kančių, auka Kijeve atrodytų sutikusi svarstyti savo atsisakymą pamatinių suverenių teisių rinktis šalies kelią.
- Gerai, tebūnie iš dalies kaip jūs norit, bet palikite mane gyvą. Pažemintą kapituliacijos, iškankintą ir prisipažinusią savo „klaidas“, dėl kurių smurtininkas turėjęs taip siaubingai elgtis. Pripažįstame gavę tėvišką diržo pamoką. Tinka?
Vakarėnai, ko gera, pritartų. Jie jau ima pavargti.
Tik viena detalė. Tą smurtininko pasiektą „užsibrėžtų tikslų“ laimėjimą, kažkokią dvišalę sutartį turės patvirtinti aukos nacionalinis referendumas.
Schemoje nesunku matyti, kad aukos viltis yra sustabdyti genocidą, pereinant iš karo (kuris agresoriaus valia net nebus vadinamas karu) į gydymąsi ir atstatymą. Vis dėlto išsaugojus šiokią tokią valstybę. Sadisto viltis yra įsitvirtinti papildomai užgrobtose žemėse, skelbiant dar vieną hitlerinę pergalę. Tad karo pabaigos nebus ir nebus, nebent kapinių paliaubos.
Du tikslai, du procesai ir nulis perspektyvų į teigiamą rezultatą. Jį atneš tik ukrainiečių ištvermė su demokratijų karine ekonomine pagalba ir gal agresoriaus išsikvėpimas; atsikvošėjus, kur nors sveiko proto likutis. Nejau vado kaukolėje?
Taikos šalininkai tikisi laimėti laiko, išgyventi ir tuo būdu laimėti net karą. Toks jų ryžtas nūnai lydimas žinomo palinkėjimo rusų karo laivui.
Bet jei net būtų einama į kapituliacinį ukrainiečių referendumą (vakarėnams pritariant), o Ukraina įrašys ten agresoriaus atsiprašymą ir reparacijas, tai yra, neįmanomos pagal apimtį Rusijos padarytos žalos atlyginimą, - bemaž neįmanoma įsivaizduoti ir tokį sutartą dokumentą, ir pritariantį balsavimą. Šakute vandeny rašomi projektai, sąmoningas katukų mulkinimasis. Su visais Vakarų neva demokratais.
Tad pabaigos nė nebus, kol nesugrius pati melo ir smurto imperija. Trečiąjį kartą.
Čia jau reali baigtis. Ukrainos didysis nuopelnas žmonijai. Ateik, pavasari.
Ir ateik, Xi, pasiimk tau Putino parengtą azijinę nepavykusios deržavos dalį. Trečiasis procesas vyksta.
LRT.lt, 2022-04-02