Persenęs politikų žodynas

Persenęs politikų žodynas

Kalbos, kas bus, ko Vakarai imsis, jei Kremlius su visa armada puls Ukrainą, vis labiau prasilenkia su laiko tikrove.

Naujas Rusijos puolimas prieš Ukrainą ir jos žmones jau senokai prasidėjo ir vyksta. Tą matome, prisiminkim bent pastarosios savaitės vaizdelius.

Iš užgrobtų „Lugandonijos“ vietovių priblokšti žmonės prievarta deportuojami į Rusiją. Užpuolikui ir aneksatoriui reikia pirmiausiai vaizdo. Atnaujinti teroristiniai sprogdinimai turi patvirtinti melagieną, neva žmonėms nesaugu ir todėl jie bėga. Paspartintai buvo kuriama siaubo ir nekontroliuojamos padėties atmosfera, kad pakrikę asmenys, šeimos ir net valstybių struktūros viltingai lauktų Kremliaus gelbėtojo ir „vaduotojo“. Štai jis jau atėjo.

Tačiau ir tai ne karo parengtis, o vykstančio stadija. Vakarų demokratijos, jeigu jos iš tikrųjų yra užpultosios Ukrainos pusėje, turėtų konstatuoti sykiu su Kijevu, kad klastingi „Minsko susitarimai“ ilsisi galutinai palaidoti Rusijos veiksmais. Ne tik draudžiamieji (?) grasinimai karu, bet ir veiksmai prieš tremiamus į Rusiją Donbaso žmones (kodėl neprotestuoja Ukraina?), nekalbant apie ligšiolinius du milijonus benamių pabėgėlių nuo Rusijos karo, išties verti nusikaltimų prieš žmoniją vardo ir tarptautinio baudžiamojo tribunolo.

Tačiau pirmiausia liaukimės vartoję Melo imperijos žodyną.

Ne „NATO plėtra“ į rytus ir vakarus, o tautų teisė gyventi saugiai.

„Grėsmė Rusijai“, jeigu yra, kyla ne iš Vakarų „užsienio“, o iš Kremliaus.

Kinija, kurią Kremliaus Rusija skelbia esant savo karine sąjungininke, galėtų tvirčiau pareikšti, ar tikrai remia militaristines, karines Rusijos agresijas. Ypač – jeigu neremia, kas jau aiškėja, nes Kinijos interesai Ukrainoje visai kitokie.

Tą parodytų ir balsavimai JTO saugumo taryboje.

Bet nejaugi net šios dienos įvykiai nekoreguoja europiečių žodyno?

Apie kokių Lugandonijos „respublikų“, „valstybių“ fantomus bei feikinį jų „pripažinimą“ šnekama, kuomet viskas tik spektaklis ir mulkinimas.

Kaip buvo, taip ir yra, pavadinimai nieko nereiškia. Rusija užgrobusi valdė ir toliau valdys. Ta prasme nieko neįvyko.

Nebuvo ir nėra ir nebus ten jokių „respublikų“, nebent vienai dienai, kaip antai egzistavo „Krymo Respublika“, kol ją rytoj pat maloningai priėmė Rusija. O priimti šias dvi verste vers NATO banderininkų pavojus ir motorolų-girkinų pagalbos prašymai, nes „mūsų ten nėra“. Kalbėtis reikia ne su jais, o pirmiausia su savimi, kad kuo nors būtum.

Pušilino – Putino duetas, gražiau nebūna. Todėl abipusį „prisipažinimą“ vertinčiau teigiamai.

Tikiuosi, Joe Bidenas neskris paploti per petį Vladimirui Putinui. Skrydis ir gal net telefonas jau būtų plojimas per petį.

Apsisprendimo metas, ir ačiū dar sykį, kad Kremlius padeda normaliam pasauliui apsispręsti.

2022-02-22, LRT.lt