Gorbačiovo byla

Gorbačiovo byla

Michailo Gorbačiovo byla dėl jo vadovaujančio dalyvavimo 1991m. sausio 13-osios žudynėse egzistuoja. Lietuvos teismas priėmė nukentėjusiųjų skundą, tačiau byla ir vėl nepradedama kaip procesas. Tą eigą blokuoja, regis, prokuratūros lygmuo.

Teisingumą vykdo tik teismai. Tai numatyta mūsų Konstitucijoje. Tačiau teismams arba Teismui galima sutrukdyti vykdyti teisingumą. O teisingumo nevykdymas irgi yra vykdymas, tik blogas. Nekonstitucinis. Arba laukiantis teisinių sąlygų. Nusikaltę Lietuvai išdavystėmis ar krauju atsakys, arėjus laikui, prieš Lietuvos Teismą. – Tą  seniai nustatė 1949 m. vasario 16-osios LLKS deklaracija, priimta Okupuotoje Lietuvoje ir vėliau, 1999.01.12, įstatymu pripažinta Lietuvos valstybės teisės aktu.

Teveikia, tad ir tesidarbuoja, Lietuvos teismas, kad ir tas dabar konkrečiai, kuris priėmė nukentėjusiųjų skundą. Ne, teismą nuo anksčiau blokuoja, jo rankas suriša tariamai aukštesnė instancija ar institucija – prokuratūra. (Aukštesnė?) Ji nekels bylos M.Gorbačiovui, nesiims ikiteisminio tyrimo funkcijų, net nepaisant valstybinės dalyko svarbos. Nejau taip gali būti?

Lietuvoje – gali. Pasitikrinkim.

Prokuratūra  yra tapusi ankstesne, tad ir (?) aukštesne konstitucine, o gal nekonstitucine, kartais lyg antikonstitucine galia Lietuvoje. Toks būtų bjaurus mazgas, kurį nūnai ryškina M.Gorbačiovo byla. Jos ikiteisminės peripetijos. Juolab, kai teismas su civiline byla (dėl žalos asmenims) mėgina apeiti prokuratūros barjerą.

Instancijoms neieškant bendros kalbos, iniciatyvos galėtų imtis, kaip Vytauto Pociūno žūties atveju, Lietuvos Sąjūdis. Tada jis atliko – jo sukviesta komisija – postūmio funkciją ir net kai kuriuos juridinio tyrimo darbus, kurių nesiėmė prokurorai.

Naudinga būtų, manau, kaip tada, kuri nors nepriklausoma visuomeninė struktūra, į kurią būtų pakviesti tarnybiniais pavaldumais nesaistomi, nesuvaržyti, laisvi veikti aukščiausių kompetencijų teisininkai.

Tepraskaidrina jie šį sistemos mazgą. Gaila, galimoje komisijoje nebebus Kazimiero Motiekos.

Mat kai teisingumui trukdo ir net blokuoja pažangą institucijų varžybos, išeičių tenka ieškoti.

Viena jų būtų specialus Aukščiausiojo Teismo pareigūnas, kuriam tokio procedūrinio klinčo atveju pavedama nepriklausomo referi funkcija su neginčijama ir neskundžiama Aukščiausiojo Teismo prokuroro galia. Nevilkinamas procesas ir tikras Aukščiausiojo Teismo autoritetas. Kai kuriose šalyse taip yra.

Prezidentas Valdas Adamkus kartą yra man apgailestavęs (tas pats V. Pociūno žūties atvejis), kad negali, kaip JAV, paskirti ypatingus atvejus tiriančio specialaus prokuroro, kuris atsiskaitytų tiesiai prezidentui. Ne – tai ne. Bet susiduriant su pasitaikančiais prokuratūros viršenybės net Aukščiausiajam Teismui atvejais, verta gal grįžti prie ankstesnio, ligi 2003 metų, konstitucinio ir teisminio reguliavimo. Generalinės prokuratūros ryšys su Teisingumo ministerija arba Aukščiausiuoju Teismu – nebūtinai blogybė. Gražiai skambanti absoliuti prokuroro nepriklausomybė neturėtų virsti dar viena aukščiausia teismų instancija.

Galų gale, „prokuratūra padeda /.../ teismui vykdyti teisingumą“, tikrai ne vadovaudama (LR Prokuratūros įstatymas, 1994 m., Antrasis skirsnis, 2 str., 1 d.), o už jos veiklą „Generalinis prokuroras atsiskaito Respublikos Prezidentui ir Seimui. Seimui atsiskaitoma teikiant metinę Prokuratūros veiklos ataskaitą“ (ten pat, 4 str., 3 d.). Ar šiemet ataskaitoj atsispindės požiūris į M. Gorbačiovo bylą?

Valstybei neabejotinai reikia padėti.

Žinoma, kol jos nesugriovė nesutratino kurie nors nauji seni smurtininkai.

                                        Vytautas Landsbergis

                                          Buvęs aukščiausias valstybės pareigūnas

LRT.lt, 2022-02-04