Vasario 16-osios minėjimas Kruonio šile, 2021-02-15
Video sveikinimas
Sveiki, mieli žmonės gražiame Lietuvos kampelyje!
Visa Lietuva yra itin gražus Europos kampelis. Dievulio dovana geriems geros valios žmonėms, bet ir plėšikams pagunda. Ar dėl to, ar dėl kurių nors žmonijos prigimties silpnybių, į Lietuvos žemelę visada buvo daug pretendentų iš kitur, bet visi su ilgais nagais.
19 a. Lietuva buvo net išnykusi iš Europos žemėlapio, patekus į didžiųjų kaimynių valstybinių apetitų lauką. Griūnant anai imperinei kolonijinei tvarkai Lietuva išsiveržė, gyvavo, kūrė save, - gražiai kūrė ir vėl pateko į fanatikų ir smurto garbintojų vergiją. Pasipriešinimo tai vergijai valia reiškėsi įvairiom formom, įvairiais būdais. Štai ir šiemet minėsime birželio mėnesį Lietuvos sukilimo 80-metį.
Apraiškų buvo daug ir įvairių. Ir čia, šiame krašte, Kruonyje žuvusieji trys partizanai, jų auka yra amžino laisvės siekio ir tos kovos apraiška. Po to dar sykį Lietuva išsiveržė su Lietuvos Sąjūdžiu. Kaip kunigo Arnašiaus dainoje „Nemunais į laisvę“. Kokie gražūs žodžiai! Ir dar kartą atgavusi galimybę kūrėsi; taip kūrėsi ir tebesitęsia Lietuvos Sąjūdžio siekių tęsinys. Jis yra kaip ir gyvybės egzaminas: ar ši tauta nori gyventi ir ar ji nori gyventi savo žemėje, kur jos šaknys? Kartais kyla klausimas, ar neklaidžioja žmonių protai, troškimai ir vertybės. Tikime, kad Lietuva nesuklys, išliks ir bus amžinai gyva savo žemėje.
Tas egzaminas eina visoje Lietuvoje jau trisdešimt suvirš metų, ir mes dar jį matysime ir dalyvausime.
Visuose gražiuose kampeliuose plaka gyvos širdys ir kalbasi gražios sielos. Taip ir čia, Kruonyje ir apylinkėse, - tai plačios apylinkės, - čia daug buvo žmonių ir tebėra, kurie kovojo už laisvę ir toliau rūpinasi ir ją gina. Iki pat Kauno marių. Per Rumšiškes prie Kauno marių gyvena generolas Madalovas iš tolimo Kaukazo, bet aukojo savo gyvybę ir gyvenimą būtent, kad Lietuva būtų laisva. Ir kad visos tautos, ir tos tolimosios, paduotų viena kitai ranką. Ir kad pasaulis būtų kitoks. Tam mus duota ir gyvybė, ir pareiga. Kūrėjas žinojo, ką daro, nors skyrė ir didelių išmėginimų.
Gyvybė yra dovana ir paveldas, ir turtas, ir buvimo prasmė. Ji reiškiasi kaip gyvenimas. Gyvenimas pirmiausiai čia, Lietuvoj, Kruonyje, tebūnie čia gražus ir prasmingas, kuriuo žmonės džiaugsis ir visada jo norės.
Pasaulis yra sudėtingas ir kartais baisus. Žmonės naikina žmones. Kokia klaida, kokia nesąmonė, kokia nuodėmė! Naikina ir tiesiai, fiziškai, naikina dvasiškai, palauždami, paniekindami garbę ir orumą, siekdami pavergti laisvės dvasią. Kitąsyk pagalvoju net apie kažkada girdėtus senus vaikiškus pokštus. Kas yra tas, kuris nužudo ir suvalgo savo tėvą ir motiną? Ir netikėtas mįslės įminimas: jis - našlaitis. Tartum juodas humoras, o iš tikrųjų tiesa. Toks žmogus jau iš anksto našlaitis. Ir lieka našlaitis net be savo dvasiškojo Tėvo, kurį išdavė.
Nepamirškime tų pagrindų, tų tiesų, branginkime žemę, kurią Jis mums davė. Ginkime ją nuo nešvarumų - ir nuo tų, kuriuos mums atneša, ir kurių patys pasidarome. Čia mūsų egzaminas. Mes gyvename ir laikome egzaminą: ar esame verti turėti tėvynę, ar verti būti žmonėmis, broliais ir seserimis vieni kitiems. Bet ar tikrai taip elgiamės? Čia nuolatinis klausimas. O mūsų gyvenimas yra atsakymas. Kiekvieno laikotarpio, kiekvienos žmonių grupės ir asmenų atsakymas. Taip einam į didį, didįjį visuotinį atsakymą. Nes dar neaišku, ar šioj planetoj žmonėms pavyks labai ilgai gyventi, jeigu jie eis klaidos keliu.
Turime tėvynę su jos šventomis ir prisiminimų dienomis, kaip Vasario 16-oji, kurios išvakarėse susitinkame. Šiandien buvo labai svarbus susitikimas – Antiastravinio sąjūdžio metinės. Tai mūsų kova už gyvybę, kad Lietuva išliktų, kad ji nebūtų nežmoniškų gobšuolių paaukota kokiai nors neatsakingai beprotybei, kurią, be kita ko, visai neseniai matėme filme „Černobylis“. Taip gali atsitikti visur. Mūsų reikalavimas yra ir Antiastravinio sąjūdžio, ir jis turi būti visos Lietuvos reikalavimas: tokia pabaisa negali būti pastatyta prie Vilniaus, ant Lietuvos sienos. Tyčiojantis: štai už sienos darom, ką norim. Ne, nevalia daryti, ką nori. Net ir tartum savo kambaryje, ypač, kai tas kambarys neturi jokių sienų nuodams ir užkratams, ir pykčiui bei kerštui: su kuriuo buvo parinkta vieta pastatyti ir įtaisyti šią bombą.
Tai irgi egzaminas. Turim būti ir pasirengę, ir solidarūs tarpusavyje, ir vieningi, kad galėtume pasipriešinti. Pasipriešinti galima, bet turime būti susipratę ir vieningi. Tada ateis atsakymas, ar išlaikėme egzaminą, ar ne.
Linkiu visiems ir visų mūsų Lietuvai, kad ji išlaikytų išmėginimus ir liktų graži. Kad ji būtų teisinga, kad nebūtų prasigėrusi ir ištvirkusi, kad siektų gėrio ir eitų teisingumo keliu.
Ačiū už jūsų iniciatyvą ir pakvietimą būti kartu.