Žodis Boriso Nemcovo skvere, 2020-08-07
Piliečiai ir svečiai!
Štai „Astravo NEWS“ agentūros pagrindinis šios dienos pranešimas:
„Jau dedam šūdą į centrifūgą!“
Tai krauna Astrave rusišką uraną, ekonominę pražūtį Baltarusijai ir jos laisvei, amžiną skolos vergiją, ir fizinės pražūties grėsmę Lietuvai.
V. Putinas šioj vietoj laimingas. Jokių tarptautinių saugumo garantijų Rosatomo chaltūroje prie Vilniaus vartų; jokios tarptautinės licencijos, išskyrus savo pačių vakar išsirašytą, ir turint nebent korupcinį TATENA-Rosatomo parašą (už tarpt. TATENĄ dėjo buvęs Rosatomo vicešefas M. Kovačiovas). Jokios projektinės dokumentacijos (neva „prarasta“!), jokios priešgaisrinės apsaugos (tik dabar paskelbtas konkursas pasiūlymams), bet chaltūrinio grabo grafikas vykdomas. Tai svarbiausia pagal senų piatilietkų tradiciją. „Piervym dielom - samolioty!“ Kita vertus, kailį Baltarusijai lups, kai bus paleistas pirmas reaktorius. Narsusis Lukašenka galėtų bent lukterėti. Kol jam iškels dar dešimties milijardų baudą už „Belgazprom“ banko nusavinimą.
Lietuvos valdžia - kaip triušis prieš smauglį. Nedrįsta reikalauti nei garantijų, nei sankcijų. Net pritarė, kad sankcijos Baltarusijai būtų atšauktos ir tada nė nepyptelėjo dėl Astravo. Dabar stengiasi dėl metodikos, kaip apeiti savo įstatymą. Jau pamiršom, kad nevykdom sovietų okupacijos žalos atlyginimo įstatymo.
Tad Kremliui viskas gerai.
Bet imperatorius šiai dienai neatvažiuoja, jį kartais apima baimė. Baltarusija, senoji brolių gudų tauta, bunda. Broliai - juk ir pas mus pilna Gudaičių, Gudšų, Gudžiūnų, Gudynų, Gudonių. Žinoma, ir Gudavičių, Gudauskų. Tad štai gudai panoro būti žmonėmis, gali priminti Kremliui ir Černobylį, ir Kuropatus. Reikalauja tikros rinktos valdžios, kaip ir mes prieš trisdešimt metų.
Minsko satrapas (satrapijos valdytojas) graso lieti kraują, nors pasiskelbė jau esąs „išrinktas“ 70 procentų. Jam išbūrė dvaro astrologai. Kas, kad analitikai skaičiuoja visai kitaip. Šefai iš Kremliaus gali taip orkestruoti, kad batka dar sykį susiteptų kraujais ir nebespurdėtų praryjamas į sąjunginę „Rosbelo“ valstybę kartu su savo vargše, Kremlių įsimylėjusia, o Kalinouskį pamiršusia, Baltarusija.
Ko mes Lietuvoje nenorime - aišku. Nenorim Černobylio-2 ir nenorim radioaktyvios Neries, kuri ir taip nesulaikomai senka.
Nenorime Libano Beiruto likimo, kuriame rusiškų trąšų, gal tų pačių karbauskinių, sandėliai sprogdami nušlavė pusę miesto. Mums tą galimybęsiūlo Astravo projektas.
- Na ir kas, kad nenorit, švelniai protestuojat. „A nam vsio ravno“, „o mes - už tvoros, tai kakojam jums kiek norim! Astrave pakrautas mūsų suverenus kakas!“ Mielas mums jo kvapas, mielas. Taip net Baltarusijos valdytojas pasišaipė pokalbyje iš Lietuvos prezidento.
Tad jeigu jums, litvinai, Astravo kvapas ir vaizdas nemielas, galit sau kraustytis iš Lietuvos kur norit.
Štai su kokia jungtine žmogėdrų valstybe susiduriame.
Deja, ir mūsų nugarkauliai pakirmiję.
Valdžios grandžių vienybė - tik svajonė. Sena daugumiečių svajonė - sunaikinti opoziciją.
Kitos naujienos. Lietuvoje toliau siautėja „BG“ virusas. BG - tai besaikis godulys.
„Oi stribe stribe stribe -
tik rublio nori tu.
Tu amžinai pakibęs
ant rublio pakabų.“
Čia iš partizanų folkloro, kuris švelniai nesensta.
Švietimas ir medicina - žemiau plintuso, bet pasipylę iš Europos pandeminiai milijardai vis nenaudojami. Nepasirengėm žiemai, kaip visada. Dar nežinia, kaip tuos pinigus dalinti, kad atitektų pirmiausia saviškiams. Matyt, luktersim, kol grįš prezidentas Veryga ir kol ministras Narkievičius taps pirmuoju vicepremjeru.
Dienelės bėga, netrukus bus proga padalyti po mažą 200 eurų išmaldą, kad kolūkio baudžiaunykėliai balsuotų už gerą ponų valdžią.
Bus negerai, jei parsidavėliai plius pasidavėliai naujame Seime sudarys tvirtą daugumą. O čia, šitame skvere, kur yra Lietuvos visuomenė? Jei matytume čia 100 tūkstančių, būtų kita kalba. Ačiū, kad atėjo nors dangiškoji šimtinė. O Rytuose nuo mūsų, čia pat už sienos, „jau deda šūdą į centrifūgą“.