URANO VIRTUVĖ PRIE VILNIAUS IR LIETUVOS PASIRENGIMAS
Beveik 10 metų brendo tas branduoliukas , „Rosbelo“ arba Jungtinės RB valstybės su sostine Kremliuje (filialas Minske) planai įtaisyti Lietuvai, sostinės Vilniaus kaimynystėje, urano virtuvę. Europinio masto eurazinė idėja nūnai artėja prie pirmojo etapo baigties. Ją seks, nepamirškime, keturguba pabaisos plėtra.
Kadangi Maskvos švilpukas ir gudų vergystė smuklei (per milijardinius šinkoriaus kreditus) yra daug svarbiau, nei ekonominė nauda iš elektros, tai mašinėlė – urano virtuvė Astrave – gali būti paleista suktis jau šią vasarą. Švilpukas apie tai švilpia kasdien. Taip ateina ir Lietuvos protinis ir dorovinis patikrinimas. Gintis ar ne?
Iš tiesų esame tikrinami jau dabar. Ar valstietiškoji Lietuva pasiryžusi priešintis, atsakys pasirengimo darbais. Visuomenė turi būti informuojama apie tuos darbus.
Kaimynas „suverenas“ daro savo kolūkyje ko įsigeidęs, „Černobylis -2“ skleidžiasi kaip vienas galimų ateities variantų. Tad: ar Lietuva, jos Vyriausybė, jau pasirengusi įveiksmintiti sukurtą stebėjimo –reagavimo tinklą bet kurio masto radiacinei taršai? Upių ir gruntiniai vandenys, dulkės ore ir ant padangų (su atvežamais astraviniais radionukleidais), štai užduotys. Jodo atsargų turėsim atsakingai sukaupti bent savo šalies gyventojams, o gudams ir latviams tekaupia jų valdžios. (Kai Lietuva tai darys, gal ir kaimynai pradės busti, būsime jiems padėję.) Monitoringo įstaigos, jodo ir kitų savigynos priemonių kaupimas, dalinimo struktūros – tam reikia lėšų jau dabar, tad Vyriausybė turbūt jau sukūrė „Anti- Astravo“ savigynos fondą, skiria jam biudžeto eilutę. Tuo įsitikinsime, kai Seimą pasieks 2021 metų biudžeto projektas.
Gausėjant Rusijoje didžiųjų katastrofų – Severodvinske, dabar Arktikoje – nevengtina mąstyti ir apie „Černobylio -2“ perspektyvą Lietuvoje. Tai čia pat už sienos, o radiacijai sienų nėra. Mąstytina avansu, ne post factum. Iš ko ir kokių sieksime žalos kompensacijų ? „Rosatomas“ ar Rosbelas? Lukašenka ar Babaryka?
Pasiruoškim psichologiškai ir politiškai – Lietuva skaičiuoja žalą nuo pragaro mašinos paleidimo momento!
Šiuo metu Lietuva pagal savo narystę Vienos konvencijoje dėl branduolinės katastrofos žalos (realiai fiksuota, nepaneigta katastrofos galimybė) yra įsipareigojusi, deja, nereikalauti didesnės kompensacijos negu visai juokingas mizeris. Ir iš anksto su tuo sutikdama! Žinoma, tai nesąmonė, kurioje negalime toliau kiurksoti iš mandagumo.
Taip, būtna apsispręsti ir oriai išeiti iš tokios fiktyvios, akiodūminės konvencijos. Tai jau siūloma. Teikimas svarstyti Seime taps įvykiu. Nedidelė šalis parodytų realizmą ir savigarbą, gal paskatintų ir kitas svarstyti, kokiame ir kokių perspektyvų pasaulyje gyvename.
Lietuvai tokia misija - ne pirmiena.
Kyla valdžios kokybės dalykas. Ar į būsimą po rinkimų Lietuvos vyriausybę ateis astravininkai ar antiastravininkai, nepriklausomybininkai?
Gal turėsime, po 80 metų, dar vieną „liaudies vyriausybę“?
Pasisakykite, politikai, jau dabar. Ne batus reikia matuotis, o valstybines pamatines nuostatas.
Pasisakykite, politinės partijos, besidairančios valdymo svertų. By ne sriautų.
LRT.lt, 2020-06-13