Kalba Vašingtono aikštėje, 2019-07-18
Sveiki gyvi, Ponia Ambasadore, Pone Ministre, visi čia susirinkusieji.
Čia labai graži vieta ir graži diena. Labai gerai, kad ambasadorė ir ministras, turbūt ir miesto meras pasirūpino, kad oras būtų palankus, ir mes galim čia nuoširdžiai pasikalbėti.
Aš turiu keletą minčių ir noriu jomis pasidalinti. Kai kalbame apie Sumner Welles deklaraciją, tai - Jungtinių Amerikos Valstijų, didžiosios pasaulio valstybės, deklaracija. Gerbdami diplomatą, kuris ją paskelbė, turime nepamiršti, kieno vardu ir kieno įgaliotas jis paskelbė JAV deklaraciją.
Deklaracijų būna visokių. Pats žodis gali atrodyti, kad kažkas deklaruojama, beveik deklamuojama. Sakė pasakė, buvo nebuvo, laikėsi ar nesilaikė. O čia visai kitaip. Čia ne tik deklaruotas dalykas, čia yra žodis, kurio laikomasi. Ir JAV laikosi to žodžio, kurį pasakė prie 79 metus. Nuo tada, žinoma, ir nuo anksčiau, bet tada buvo ypatinga krizė, tragedija ir drama Lietuvos tautai. Ir ženklas Lietuvos istorijai, kad JAV yra dar tvirtesnė ir nuoseklesnė mūsų sąjungininkė kovoje už laisvę, kaip JAV visada buvo laisvės tvirtovė. Taip buvo matoma iš Senojo pasaulio ir iš įvairių kolonijinių šalių perspektyvos. Todėl mums Jungtinės Valstijos yra daugiau negu viena sąjungininkių. Nors esame didžiosiose organizacijose, ir Europos Sąjungoje, ir Šiaurės Atlanto sąjungoje, bet ši šalis yra ypatinga. Ne tik dėl jėgos, kurią turi ir gali kai kada priminti bei parodyti, bet ir dėl savo vertybinio nuoseklumo, kurio Amerika turi daugiau ir dažniau apie tai pasisako, negu kai kurios taip pat didelės ir demokratinės valstybės.
Lemtingais istorijos posūkiais Jungtinės Valstijos ir jų pozicija gynė ir galų gale apgynė Lietuvos laisvę. Žodis „laisvė“ yra raktinis žodis mums ir tam pasauliui, kuris vis dar egzistuoja ir vertina laisvę kaip aukščiausią vertybę bei sąlygą žmogaus ir tautų orumui ir gyvenimui orumo sąlygomis. Šis žodis itin svarbus.
Visada galime prisiminti simbolinę Laisvės stovylą, kuri sutinka ir mūsų prosenelius sutikdavo, kaip ir daugelio tautų, ypač europiečių, atvykstančių į Naująjį pasaulį, - nes Jungtinės Amerikos Valstijos taip ir buvo vadinamos – Naujasis pasaulis. Ir stovyla Niujorko įlankoje sveikina visus atvykstančius į laisvės šalį. Tai ne tironijų ir tarpusavyje kariaujančių monarchijų pasaulis, bet laisvų žmonių pasaulis, laisvės tvirtovė ir tautų laisvės gynėja. Štai kas yra ta šalis ir ta simbolinė stovyla, kuri sveikindavo ir toliau sveikina atvykstančiuosius. O mes galime pastebėti, kad ši stovyla įkvėpė ir Lietuvos Laisvės paminklą Laikinojoje sostinėje, ir Kovo 11-osios paminklą Vilniuje su strėle į ateitį – vis ta pati prakilni pakilios dvasios moters figūra. Labai panaši figūra ženklina ir komunizmo aukų paminklą Vašingtone. Irgi stovyla su iškeltu fakelu, kviečianti tautas į laisvę, į buvimą laisvų tautų pasaulyje. Nors pasaulis toli gražu dar toks nėra.
Kalbame ir kartais turime prisiminti nuostatą, kad ne tik Jungtinės Amerikos Valstijos yra didžioji sąjungininkė. Mes irgi esame sąjungininkai fronte ir kovoje už pasaulio tautų ir žmonių laisvę. Gyvename savotiškame nūdienos prieštarybių pasaulyje. Pamatinius dalykus kai kada verta išryškinti, padėti ant stalo kaip argumentus. Turime dar vieną ypatingą dokumentą – keturšalę chartiją. Tarp trijų Baltijos valstybių ir JAV. Jos kaip ir nereikėjo niekada ypatingai panaudoti, nors kai JAV buvo užpultos, jautėmės Šiaurės Atlanto sąjungininkai. Jeigu mes būtume atskirai užpulti, tai būtų iššūkis ir Šiaurės Atlanto sąjungai, ir Jungtinėms Amerikos Valstijoms, su kuriomis turime tą atskirą specialią keturšalę chartiją. Galbūt JAV nebūtina turėti papildomų sąjungininkų. O kartais gali būti ir ne pro šalį. Europoje yra sumaišties, ir štai yra toks nedidelis trijų Baltijos valstybių blokas, kurios pasakė: mes stovime kartu su JAV. Jeigu kada nors reiks, ir tai bus galima priminti. Tai gali prisiminti ir Vašingtonas, gali prisiminti ir mūsų sostinės.
Pamatiniai dalykai, apie kuriuos turėtume galvoti, nėra tik „ačiū Amerikai“. Tai ir pagalba. Pagalba ir iš anos, ir iš mūsų pusės - solidarumas, buvimas kartu. Pasaulis labai komplikuotas. Yra išmėginimų, kur principingai besielgiančios valstybės tikrinamos, atakuojamos elgtis ne visiškai pagal savo principus, nes koks nors agresorius yra labai turtingas, labai galingas, jam reikia nuolaidžiauti, nereikia jo vadinti agresoriumi ir panašiai. Mes galim padėti šioje srityje. Lietuva ne vieną kartą kalbėjo atvirai, kalbėjo mūsų buvusi prezidentė D. Grybauskaitė, kurios kai kas labai nemėgo dėl atviro ir tiesaus žodžio agresorių atžvilgiu. Mes tos generalinės linijos laikysimės kaip tikri sąjungininkai.
Yra vienas valdovas - generalissimus, kuris norėtų suskaldyti ES ir pačią NATO struktūrą. Arba matome, kur dedamos viltys, kad JAV ir Europa gali pradėti konkuruoti, peštis, skilti tarpusavyje. Neturime prisidėti prie tokių svajonių. Nors išmėginimų būna. Negalim nematyti, kad kai kada atsiranda: ar jūs su Europa, ar su Amerika? Čia visada prisimenu, kai manęs klausdavo: ar jums svarbiau NATO, ar Europos Sąjunga? Mano atsakymas visada buvo vienas: Svarbiau ir viena, ir kita. Mes ir ten, ir ten. Ir kiek bebūtų nesutarimų ar varžybų, disputų, mes visada būsime ir su ES, ir su JAV. Gal tai mūsų misija, gal būsime peikiami ir barami kokių nors politologų ar komentatorių, bet šios linijos turime laikytis. Abu keliai, abi atramos yra mūsų atramos. Galbūt kaip tik su tokia pozicija mes galime teisingai pozityviai prisidėti, kad šis pasaulis, dar ne visai blogas, nebūtų sugadintas ir suardytas.