Į adventą žengiant
Prasideda adventas, tad gal suvienytieji putiroliai kiek liausis.
Nes jau ir pabodo: kiekvieną normalią mintį, juolab žinomesnę pavardę apipila užsakytu neapykantos ir patyčių vėminiu. Plius citatos iš TASSo, nuo kurių tąso. Užduotis – pilti gausiai; teatrodo visiems, jog tai būtent liaudis, besižavinti vadu – nugalėtoju ir nekenčianti buržujų. Monotonija. Įvestina, bent adventui, moratorija.
Žinia, artėja rinkimai. Ne tik Lietuvoj, bet ir Lietuvoj. Proga atsigriebti buvusiose kolonijose. Kai kur ant kortos – lemtingas Europos gabalas. Tai Ukraina.
Triumfo fanfaros lydėtų Vokietijos griūtį. Į DDR. Liūdnai atrodytų gimtoji Lietuva, suėsta almaksų ir žiogelių. Ar atsimeni, Lietuva?
Todėl daug nesitikėkim nė iš advento paraginimų susikaupti, nesiautėti. Juk siautėti smagu. Tačiau mėginkim.
„Lietuvi, tau reikėtų savyje
įveikti aršų paršą.“
Mėginkim, broliai.
O kol kas vis dėlto stebiesi, žmogau, ir neatsistebi. Kodėl delfinų komentorių užutėkyje sykiais tokia ištisinė kremlinė smarvė?
Tarsi nebūtų filtrų, valymo įrenginių.
O gal jie persikimšę?
15min.lt, 2018-12-18