Pranciškaus pranešimas
Buvau tarp visų, džiaugiausi su visais ir pagalvojau, kad nesuprantame, kas vyksta.
Lyg ir suprantame, taip, bet.
Atvyko paties Kristaus vietininkas. Įgaliotas. Jo įgaliotas! Paaiškinti Abliams, kol neatėjo Kainas.
Būkite šeima, pasakė.
Pranciškaus dėmesys Lietuvai, kurį patyrėme, tai ne vien ganytojo rūpestis avelėmis dar vienoje nuošalioje gamykloje.
Tai dėmesys ir atjauta Lietuvos likimui, konkrečiam ir ypatingam, tai ir vertinimas Lietuvos laikysenos anoje nelaimių gadynėje: ginti savo krikščionišką ir tautinę tapatybę nuo agresyvaus ir prievarta sulyginančio, suvienodinančio Sovietijos plentvolio. Patirdama skausmą ir neteisybę – žinojo Pranciškus – Lietuva liko savimi. Gynė žmoniškumą. Jai švietė laisvė, doras pasirinkimas, tolerancija įvairiopumo gėriui.
Pranciškus norėjo pažinti Lietuvą ne pagal protokolą, o tiesiai, asmeniškai, pasirinkdamas kaip gydytojas pačias opiausias vietas. Ir tai įvyko. Toks liko jo pranešimas: dabar žinau. Meldžiuosi už jus, kokie esate.
Tikiu, kad turėsim ne tik visuotinį ganytoją, bet dar ir Lietuvos draugą. Jo šalis Argentina buvo aštuntoji pasaulyje, kuri pripažino mūsų valstybės atgimimą.
Bernardinai.lt, 2018-09-24