Bulšitas – šūdmala
„Naujasis židinys“ naujausiame trečiame numery išspausdino buvusio viceministro Albino Januškos mintis apie dabartinį politinės kultūros laikotarpį. Jis pasižymįs tuo, kad nebesą debatų, kuriuose klausimus sektų atsakymai, vyktų dialogas ir diskusija.
Ne, į bet kurį klausimą atsakoma bulšitu (bullshit), ir tuo pavirstąs bet kuris dialogas galėjęs, kaip seniau, tapti debatais. Kam diskutuoti? – pavarei bulšito ir viskas. Tik kaip jį pavadinus?
Išties, tai senas metodas. A. Raikinas jį vadino „pasiųsti duročką“ – žinutę ne apie tai, ko klausta arba prašyta. Prisimenam dar, kai sovietijoje į kritinę pastabą apie „socializmo“ skurdą bei kitas negeroves būdavo atrėžiama: „o Amerikoj negrus karia“.
Dabar metodas jau išplitęs pasaulyje, klesti taipgi mūs Lietuvoj. A. Januška tiesiai nurodo, kad vietinis čempionas – vardu Ramūnas. Pastebėta, jog į valdančiųjų kliurkas arba opozicijos siūlymus ištirti, pavyzdžiui, žemių priglaudimo ir Europos pinigų sėmimo epidemijas gali būti atsakoma: o tavo uošvis ieškojo darbo.
Pripažįstant metodo efektyvumą ir jog su debatais baigta, belieka mažytė terminologijos problema. Ginkime savo kalbą, nevartokime tokių svetimybių kaip bulšitas. Siūlau visais analogiškais atvejais kalbėti vardijamai ir sakyti: šūdmala.
Tu iškeli problemą arba viešai klausi, pavyzdžiui, apie A. Skardžių arba derlingų žemių prieglaudas, o tau atsako šūdmala. Tikima, kad jei klausėjas gausiai apmėtomas, net prezidentė, tai klausimas išnykstąs.
Beveik taip ir yra, statistinis klausėjas nesinervuoja Seime, o eina ieškoti žmonių.
Lzinios.lt, 2018-06-01