Kaltas gyvenimas

Kaltas gyvenimas

            Meškiukas Rudnosiukas yra pasakęs: „viskas būtų gerai, jeigu ne tas gyvenimas“.

            Taip, atėjo sumautas gyvenimas, ir jis mus valdo, murdo, kruša-muša, o mes, prasčiokai bėdžiai Žemaičių ir Lietuvos, turime nors „ant ko“ pasakyti. Ant gyvenimo.

            Carai ir kruglodurovai, dvarponiai ir girdytojai nekalti.

            Gyvuok toliau, mieloji, nes taip nustatytoji, baudžiava.

            Štai mūsų dabartis, fundamentalioji senosios ir nūdienės sovietijos pergalė. Pabėgot? – Niekur nepabėgsit! Jeigu kaltas gyvenimas, o ne gyventojai, tai tebesame pavergtoji tauta, nusipelniusi gyventi šūdiniau.

Ar yra pagrindo taip kalbėti, juk vadavomės? Deja, yra. Kadangi jau patenkinti ir neteise, ir savivale (by ne karas), o dar leidžiama privačiai dūsauti ir neviešai keiktis. Dar yra vogti tetos „Europos“ pinigų. Leidžiama, beje, ir likviduotis kaip tautai – žemės paveldėtojai. Štai net sąmojus išnyko, tai sunkios ligos požymis. Varom lauk, ir paprasta.

            Čia naujųjų laikų aplinkybė, o visi anie dalykai – seni kaip gyvenimas.

Lzinios.lt, 2017-12-27