Nebjaurokite tėvynės

2017-11-15

Nebjaurokite tėvynės

            Vis prisimenu tą senų laikų lenkų literatą bohemietį Krokuvoje, kuris kartą neapsikentęs išvijo sugėrovus, įsijautusius užgauliai niekinti, pašiepti jo moterį.

            - Nešdinkitės! Nebjaurokit man jos! Turi juk žmogus su kuo nors gyventi!..

             Perkelkim situaciją šimtmečiu vėliau. Kas šiandien pasakys nupeizėjusiems naujalietuviams patyčininkams, ironistams, hakeriams-tekstmacheriams: nebjaurokit Lietuvos! Turi juk žmogus kur nors gyventi. Tegul džiaugiasi, kad neištremtas, štai čia tėvynė, ji graži ir nuo mažens įprasta, čia tėvų kapai ir tiek visokio turinio, už kurį amžiais galvos dėta, širdys virpėjo išvykstant... Buvo juk tėvynės meilė. Nebjaurokit! Taisykit, kas negerai. Kritika ir bjaurojimas – netapatūs dalykai.

            O gal yra kaip tik priešingai? Nenorim čia gyventi, tai pirmiau bjaurojam. Bus lengviau pasiteisinti. Su pasimėgavimu rašom ir skaitom visokeriopas bjaurastis. Net pelninga. Arba bjaurojam sau tiesiog tol, kol patys nebenorim Lietuvoje gyventi. Galas tas pats, kaip sakė trėmikas draugas Suslovas: Lietuva be lietuvių.

            Motina tai motina. Bet jau sena, ligota, nefrizuota nedažyta ir pametus gėlėtą skarelę, kažką šneka tik prasta mužikų kalba.

            Nemaža pagrindo pamoti į ją ranka. Ar ne?

            O, žmonės! Nebjaurokite Tėvynės.

            Ar jūs dar žmonės?

Lzinios.lt, 2017-11-17