Veidmainystės viršūnė
Didžiąją Europos žydų tragediją, milijonų nekaltųjų žūtį lydėjo ir tebelydi didžioji veidmainystė.
Tai SSRS kaip santvarkos ir valstybės apsimetinėjimas žydų draugais.
Carinė Rusija buvo žydų varžymų, persekiojimų ir pogromų šalis, kurioje veikė galbūt pirmoji pasauly antisemitinė politinė partija: Rusų tautos sąjunga. Turėjo atstovų Dūmoje ir skelbė programą „Bej židov, spasaj Rossiju“ (mušk žydus - gelbėk Rusiją). Jų kovos būriai, pogromų organizatoriai, vadinosi juodašimčiais – „juodoji šimtinė“.
Hitleriui nereikėjo išradinėti visai naujų dalykų.
SSRS vadai turėjo kažkokių planų, kai įsteigė toli nuo savo šalies centrų ir Europos būtent žydų pseudovalstybę, autonominį Birobidžaną.
Apie tai žinojo Hitlerio kompanija. Ir štai, komunacių medaus mėnesiais, kai rudai raudonieji totalitariniai „socialistai“ pasirašė garsųjį paktą su slaptais protokolais ir užpuolę dorojo tarp Reicho ir Sovietijos esančias tautas, gimė dar viena idėja.
Naciai, užsibrėžę „išvalyti“ Europą nuo žydų, pasiūlė sovietams: priimkite ir apgyvendinkite savo erdvėse kelis milijonus žydų, kurių Naujajai Europai nereikia. Vyko susirašinėjimas, kai kas iš jo skelbta, istorikai galėtų rasti ir aptarti. Jei norėtų.
Bet žinomas yra Stalino štabo atsakymas: „mums ir savų užtenka“.
Nuostata ir formuluotė itin turininga.
- Darykit su jais, ką norit, o mes nepriimsim nei tokių tremtinių, nei masinių pabėgėlių. Tepkitės rankas patys.
Palyginkime su mūsų dienų masiniais pabėgėlių sriautais į Europą. (Rusijai padedant). Galėjo būti organizuoti dar baisesni varymai iš nacių Europos į bolševikų Sovietiją, galbūt į tuos tuščius Tolimuosius Rytus. Šios vokiškos idėjos nerealizavus, hitlerininkai užsuko žudymo pramonę: dujų kameras, mirties tranšėjas. Tai laikotarpis tarp „krištolo nakties“ ir Wannsee „galutinio sprendimo“.
Sovietai neprieštaravo, nusiplovė rankas.
Lzinios.lt, 2017-11-03