Didžiosios sinagogos memorialas

Didžiosios sinagogos memorialas

Kalba Konferencijoje „Kaip paveldinti Vilniaus Didžiosios sinagogos vietą?“, 2017-08-04

            Matau tikslą, kurio turėtume siekti. Tai Didžiosios sinagogos Vilniuje memorialas – ne tik akmens ar virtualus paminklas, bet būsimas kultūros tyrimų ir edukacinių žinių sklaidos centras. Žmogus turi suprasti žmones, nors čia tektų išskirti degradavusius modernius žmogėdras, nuo kurių privalu gintis.

            Didžioji sinagoga buvo negailestingai naikinta, kaip ir Europos žydai. Per karą ir po karo. Ji yra ir tarnystės, ir nelaimių simbolis. Taip pat – tebeegzistuojanti nesunaikinta Europos kultūros dalis, kuri formavosi ir veikė Lietuvoje.

            Didžioji sinagoga žuvo tada – beveik žuvo, nes aš vis dėlto kalbu apie jos egzistavimą, - kai prarandanti žmoniškumą Europa naikino pati save.

            Platesne prasme tai tęsiasi ligi šiol. Netrukus gali dar prisidėti tarptautinis ar gal net globalus branduolinis karas ir pačios planetos protestas prieš žmogų, ką jau rodo pokyčiai vandenynuose ir amžinojo įšalo atlydžio zonose. Tai du lygiagretūs keliai į bedugnę, kuriais mus neša užvaldanti žmoniją beprotybė.

            Tačiau žmogus bus vertas savęs, jeigu jis norės gyventi.

            Gyvybingoji Europos dalis – kartu su Europos žydų sukurta Izraelio valstybe – privalo ginti gyvybę net Katastrofos valandą, nuolat kovoti už gyvybę. Dvasios vertybių branginimas, kultūros ir kultūrų tęstinumas yra tos kovos dalis. Žydų diaspora Europoje – tai ypatingas vertybinis fenomenas, kuris palaikė tradicijų savitumą ir savaip siejo Europos miestų intelektą. Tas vienijantis elementas radosi gerokai anksčiau negu nūdienė Europos vienybės idėja.

            Čia aš grįžtu prie Didžiosios Vilniaus sinagogos – kaip Vilniaus ir kaip amžių Lietuvos daugiakultūrio arealo bei Europoj unikalaus, ypatingojo litvakų arealo eurojudaiškos kultūros centro. Toks jis gali ir turėtų rastis po Didžiosios sinagogos atminties aura.

            Niekam neuždrausta nei vaizduotis galimybes, nei projektuoti. Šio centro sukūrimas, atminties gaivinimas ir žmoniškumo atgimimas būtų panašus į teigiamą, kuriančią branduolinę jėgą.

            Garsus tarptautinis menininkas Žakas Lipšicas, su kuriuo šiek tiek susirašinėjau, giliai jautė ypatingą litvako fenomeną – dvilypę tėvynę. Žvelgė į save ir net stebėjosi – esame iš Viduržemio jūros kultūrinių erdvių, tokios antai ir mūsų tradicinių antkapių formos, o čia šiaurė, snieguotos eglės ir pušys, pilkas dangus, ir vis dėlto: „Lietuva, ojczyzna moja, ir kitos aš neturiu“. Taip rašė. Štai reiškiniai, kuriuos  Memorialas galėtų tirti ir branginti.

            Užsiminiau, kad Didžioji sinagoga tebeegzistuoja. Žmonijos priešui ir melo tėvui šėtonui nepavyko jos visai ištrinti. Ji egzistuoja net fiziniu pavidalu. Tai apatinė dalis, dabar dar po žemėmis ir po kitais - laikinais - pastatais. Ji pašaukta atgimti kaip istorijos objektas ir kultūros projektas. Kažin, ar derėtų žvelgti į ją kaip verslo projektą. Jei galime, neskatinkime čia pirmiausiai užsidirbti, ir laimėsim šimteriopą pelną.

            Nuo 2000-ųjų metų jau turime Lietuvos atkurtos valstybės aktus apie būtent šių Vilniaus senamiesčio istorinių fragmentų atkūrimą. Vieną tokį aktą – Seimo nutarimą – yra tekę ir man pasirašyti. Dalį mūsų visad lydėjo supratimas, kad tai didelės tarptautinės reikšmės dalykai. Šis supratimas pamažu bręsta, teikia vilčių. Vilniaus sinagogos nematomoji dalis jau anksčiau įtraukta į egzistuojantį bent archeologinį paveldą, o šiomis dienomis, gal net šiandien, turėtų tapti oficialiai įregistruotu mūsų bendru kultūros paveldu, po įvairiapusių tyrimų konkrečiai apibrėžiamu materialiu objektu.

Valstybe, tu prisiimi pareigą ir gauni progą.

            Tai gražiai sutampa su tradiciškai pirmąjį rugsėjo sekmadienį kasmet primenamu ir iškeliamu Europos žydų paveldu. Šiemet jo akcentas – diaspora. Ir Lietuvos žydų bendruomenė, ir platesnė išeivių bei litvakų diaspora, neabejoju, domėsis, dalyvaus, rems idėjas ryškinančias Didžiosios sinagogos Vilniuje problematiką bei norimą naują būvį. Tai rodo ir dabar surengtos autoritetingos tarptautinės kūrybinės dirbtuvės – minčių ir idėjų, iniciatyvų „varstotas“, kuriuo džiaugiuosi ir nuoširdžiai sveikinu.

            Kuo geriausios sėkmės!

lzinios.lt, 2017-09-06