Ave, caesar!

Ave, caesar!

Galų gale, Europos protas ima busti.

Jau komisarai pastebėjo, jau klausia: kodėl imperatorius parinko tokią klaikią vietą savo antilietuviškai, antivakarietiškai, antieuropinei nesaugiai branduolinei statybai – iškart už Vilniaus vartų?

Atsakau „nesuprantantiems Putino“: tai neapykanta ir kerštas. Už ką? – Už Lietuvos nepriklausomybę.

Taip, vyrai, kerštas nulėmė Astravo vietos parinkimą, blogiausią iš visų galimų, tad be reikalo stebitės. Jūsų korumpuota žiniasklaida kviečia „suprasti Putiną“; ir mes kalbam apie tą patį. Parduokite mus ir parsiduokite imperijai sąmoningai. Supratingai.

Pragaro mašina tartum užsieny, ne Europoje, o slėgs, žlugdys, nuodys mus Europoje ekologiškai ir psichologiškai. Nuodys Neries ir Nemuno ir gruntinius požemio vandenis, nuodys orą ir sąmonę per tariamo bejėgiškumo ir beviltiškumo lašelinę. – Ė, nieko negalite patys padaryti, ir mėšlo vertos jūsų „gynybinės“ sąjungos! Nepadeda ir nepadės. Bombą statom, ji tiksi, aplinkiniai vėpso. Branduolinis ginklas, branduolinis terorizmas jau darbotvarkėje. Niekas nenori pyktis su didžiaisiais teroristais. Net su mažyte branduoline šestiorka.

Taip, svoločiai litovcai, verkiate dėl dviejų reaktorių tai pavarysime jums dar du. Privešime dar antratiek mirtino kuro, į saugumą atvirai spjauname, o jeigu driokstels – ką padarysi. Gilaus susirūpinimo ir nuoširdžios užuojautos pareiškimai gal būt jau paslapčiomis redaguojami.

Ar girdite, broliai europiečiai?

O kai kurie dar manė, kad lokio cinizmas ir sadizmas turi ribas, kad šis imperinis ir totalitarinis raistų padaras gali susiprasti. Neturėkit iliuzijų. Neveltui Rusijos viršininkas dar sykį atvirai pareiškė, jog jo šalis neturi sienų; jog silpnųjų lemtis yra žūti, išnykti. Tokia tai Kremliaus geopolitinė filosofija, antižmogiška tarptautinė politika – besielių pseudodarvinistų „realpolitik“.
Neveltui taip intensyviai milijardinėmis lėšomis yra vykdoma Europos smegenų okupacija, antroji „pavergto proto“ globalistinės politikos banga.

Neveltui europiečių sąmonė ir sąžinė pratinama prie minties, kad Baltijos šalys – prastesnė Europa, ją galima ir sušerti lokiui, kad laimėtute dar pusvalandį laiko savo puotai maro metu.
Neveltui visokeriopai žlunganti Rusija vaizduojasi nugalėtoja ir kursto globalią neapykantą, rengdamasi lemtingam dideliam karui. Teroras, tai jau karas. Astravo bomba – jo dalis. Atsakas jūsų amerikietiškai, vaikiškai „bombų motinai“.

Europai lėtai bundant, svarbiausioji blaivinimo akcija turi eiti iš Lietuvos. Mes pirmieji, kišami po giljotina. Mes jau pradėjom gintis ir ginsimės – šturmuosim jūsų sąmonės miglas. Jokių tolesnių plepalų apie Astravo „saugumą“! Tai niekam nerūpi, ir mes vien apsigaudinėjam, švaistom brangų laiką. Nėra tokių niekų, kaip kremlinio „Rosatomo“ ir nesavarankiško Gudijos ūkvedžio žadamas saugumas visiškai neleistinoje statyboms vietoje.

Keiskite vietą, jeigu jums iš tiesų reikia tik elektros. Europos Sąjunga sumokės už gaišatį, jeigu ji tikrai – Europos demokratijų Sąjunga.

Visa kita yra blėniai, ir aš kviečiu Lietuvos politikus nebeplaukioti tuose „Astravo jėgainės saugumo“ blėniuose. Nebent savipaguodai, sąžinės nuraminimui. Tęsdami ligšiolines maldeles – mantras – iš tikrųjų esam tie mirsiantieji, kurie avansu didvyriškai sveikina cezarį imperatorių: „morituri te salutat“!

Patvirtintume, deja, kad iš esmės sutinkame su projekto vieta, tik norėtume dar pasiguosti, paplepėti. Ne. Neturi būti jokio kvietimo plepėtis turgelyje apie tai, kas nesvarstytina. Po to – kiti klausimai, jeigu cezario ūkvedys Oliaksandras jų turės. Komisijoje vienintelis klausimas – apie projekto perkėlimą į kitą vietą.

 Lzinios.lt, 2017-05-27