V.V.: /.../ Pradinis postūmis tirti valstybės saugumo departamentą buvo Vytauto Pociūno žūtis. Tačiau iškyla rimtesni dalykai. Pavojingas nesugebėjimas suvaldyti klanų kovas departamento viduje, išlendantys politinių partijų ir įtartinų verslo grupuočių interesai, Saugumo departamento skandalas kelia vis daugiau klausimų, apie kuriuos kalbamės su Europos Parlamento nariu Vytautu Landsbergiu.
Pone Landsbergi, jūsų partija yra kaltinama, jog sąmoningai griauna Valstybės saugumo departamentą. Ką galite atsakyti?
V. Landsbergis: Visokių nesąmonių man tenka girdėti, ir nebūtinai į viską turiu atsakinėti. Gali būti, kad Valstybės saugumo departamentas iš tikrųjų yra griaunamas, užvaldant jo vadovybę, o jau paskui ji pati jį griauna. Bet žiūrėkim į faktus. Pradėkim nuo V. Pociūno. V. Pociūno žūtis buvo galbūt nenumatytas, netikėtas dalykas, bet V. Pociūno nušalinimas nuo labai svarbių energetinio saugumo tyrimų Lietuvoje – štai kur yra visas klausimas. Ne žūtis, o nušalinimas, ir dėl to dabar dreba žemė, kai bandoma išsiaiškinti, kodėl jis buvo nustumtas, nušalintas.
V. V.: Bet akivaizdu, kad dabar tyrimas vis labiau telkia dėmesį į poną Rimantą Stonį, „Dujotekanos“ prezidentą, jo ryšius su buvusio Užsienio reikalų ministerijos sekretoriumi Albinu Januška ir iš principo ponio Stonio įtaką Saugumo departamente? Kas valdo Saugumo departamentą?
V. L.: Aš matau tik faktus, nedalyvauju tyrimuose. Aš žinau ir matau labai paprastus faktus, skelbtus spaudoje, o į juos nereaguojama. Štai pono Juozo Senūtos iš „Lietuvos geležinkelių“ dalyvautos aferos, dideli nuostoliai valstybei ir paskutinis labai įtartinas jo ryšys su Rusijos valdžios verslininku iš Kaliningrado. Tai demaskuota V. Pociūno departamento pateikiant medžiagą, įrašus, visą medžiagą departamento vadovybei. Vadovybė liepė persiųsti į Užsienio reikalų ministeriją Albinui Januškai. Atrodo, taip ir buvo pasakyta. Kodėl? – nežinia. O kur ta pažyma? Ne, ne, jokių jos pasekmių nėra. Dabar „Dujotekana“. Iš tikrųjų, V. Pociūnas priėjo prie šitos problemos, ir tuo metu, kai jau...
V. V.: Kodėl jūs manot, kad V. Pociūnas priėjo?
V. L.: Apie tai buvo spaudoje. Ir tuo metu jam, na, ne jam, bet atsiunčiamas A. Pociaus pavaduotojas D. Jurgelevičius iš Užsienio reikalų ministerijos specialiai prižiūrėti V. Pociūną. Kuruoti, taip vadinasi? V. Pociūnas pajunta, kad yra stumiamas, iš jo atimami tyrimo dalykai, priešinami darbuotojai ir taip toliau. Kas visa tai daro, kad nebūtų tiriamas klausimas?
V. V.: Pastaruoju metu iš pono Pociaus aplinkos sklinda tokia versija, kad ponai Stonys ir Januška esą kažkokie Lietuvos saugumo superagentai. Ar galima tikėti tokia versija?
V. L.: Žinot, aš visko esu girdėjęs savo gyvenime, net ir tai, kad Gorbačiovas yra Landsbergio agentas, ir todėl mes sugriovėm Sovietų Sąjungą. Galbūt ir Jakuninas yra Lietuvos agentas, - dar iki to nepriėjo. Aš manau, kad čia yra būdas užblokuoti visą klausimą kaip "valstybės paslaptį", jeigu tai iš tikrųjų eina iš Valstybės saugumo departamento.
V. V.: Kaip jūs vertinat prezidento Valdo Adamkaus laikyseną visoje šioje istorijoje?
V. L.: Aš manau, kad jis yra per daug nusišalinęs. Galbūt jam taip patarė jo naujieji patarėjai, ypač vienas, kuris labai arogantiškai pareiškė...
V. V.: Ką jūs turit galvoj – tą vieną?
V. L.: Laurą Bielinį. Jis neleistinai kalbėjo apie Seimą, apie Seimo struktūrą, kuri turi konstitucinius įgaliojimus tirti. Tai viena iš Seimo funkcijų – prižiūrėti vykdomąją valdžią. O dabar eina tokie posakiai: tegu jie priiminėja įstatymus, ko čia lenda kur jiems nereikia. Kaip tai nereikia? Kaip tik reikia. Seimas yra aukščiausia valdžia, Seimas turi įgaliojimus tirti vykdomosios valdžios darbą.
V. V.: Iš principo Prezidento laikysena gerai įsirašo į bendrą valdžios laikyseną – A. Pocių iš esmės užstoja premjeras Gediminas Kirkilas, labai daug įtakingų ministrų, buvusių ministrų, daug parlamentarų. Kodėl valdžia tokia vieninga A. Pociaus klausimu?
V. L.: Negaliu kalbėti už valdžią. Manau, kad kai kuriuos iš jų galbūt įtakoja patarėjai, gal ir taip pasitaiko. Kaip sakiau, mistifikuojama sąvoka „valstybės paslaptis“. Turbūt mistifikuojamas ir Saugumo departamento vadovo vaidmuo ir jo reikšmė. Atseit, grius valstybė. Iš pat pradžių buvo labai aišku, kad vadovas veikia neadekvačiai - blaškosi, sako netiesą, netesi pažadų. Matyt, jam kažkas neleidžia ištesėti pažado, nes šiaip vyras turėtų laikytis žodžio.
V. V.: Sakot, kažkas. Su ponu Januška, ponu Pociumi dabar siejama tokia sąvoka žiniasklaidoje: „vadinamasis valstybininkų klanas“. Ar jis egzistuoja?
V. L.: Man apskritai nepatinka tokios sąvokos, veikiau yra susitarimai. Tai nėra tik Lietuvos pareigūnų ir verslininkų klanas. Jeigu ponui Arvydui Pociui, kaip suprantu, galima pasakyti: neduok tu jiems tos pažymos, nesvarbu, kad žadėjai, pasakyk – valstybės paslaptis, ir bus „šyto-kryto“... Ir viskas. Tu pats nustatinėji, kas yra valstybės paslaptis, tegul jie sau eina švilpti. Kažkas tai pasako, nes jis žmogus ir rausdavo, ir baldavo, ir prakaituodavo – jis turi padorumo. Bet jeigu kažkas valdo, tai blogiausia būtų, jeigu valdo net ne iš kokios Lietuvos „valstybininkų“, ar valdininkų, ar verslininkų aplinkos. O jeigu valdo ponas Jakuninas arba kitas koks "Lietuvos agentas" Maskvoje?
V. V.: Bet kol kas mes negalim tiksliai pasakyti, kas tas „kažkas“ yra?
V. L.: Iš kvapo galima pasakyti.
Interviu LNK laidoje „Savaitės panorama“, 2006-11-12, ved. Virgis Valentinavičius