Mūsų karališkajame mieste Vilniuje, taip būtų pasakęs dinastijos pradininkas Gediminas, du geležies gabalai kelia aistrų. Kaip vynas Vengrijos laukų – buvo ir tokia daina.
Vienas – tai raudonarmiečiai su geležine vėliava. Kitas – vamzdis erdve į Nerį, irgi menąs aną didžiosios industrializacijos ir smurto epochą. Gamybos epochos mitas prieš atgyvenusią gamtą; tai iškalbingai simbolizuota sovietinė praeitis, kad tik nesikartotų.
Sykiais kartojasi, todėl ir vėl siūlau receptą, kaip sutaikyti skylančią visuomenę. Pastatykite, mere A. Zuokai, prie garsiojo vamzdžio gražią lentelę su užrašu „Mord Stream“, ir konceptualusis menas gaus naujų spalvų – prasmių. Praeivis žiūrovas pradės galvoti, o tai juk nėra blogai. Užsienio turistai bėgs fotografuotis ir namiškiams pasakos rodydami: štai Lietuvos menininkų požiūris į tą rusų – vokiečių ekspansionistinį Baltijos vamzdį! Gal ir į visų pasaulio vandenų taršą vardan pažangos.
O raudonarmiečiai tesaugo širdžiai mielą surūdijusį pakrantės vamzdį. Paveldas – paveldą. Šiukštu nenuiminėkit vamzdžio anksčiau, negu raudonarmiečių.
Vytautas Landsbergis, Delfi.lt, 2014-07-18