Kremliaus pliurpalai, neva Rusija galinti „įvesti kariuomenę į Ukrainą“, turi tris tikslus.
Pirmas: persukinėti smegenis, kieno dar nepersuktos, kad ligi šiol Rusija dar neįvedusi kariuomenės, dar nekariauja Ukrainoje. Iš tikrųjų Kremlius kariškai okupavo ir užgrobė Krymą (užmušė žmonių), o dabar kariauja Rytų Ukrainoje siųsdamas per sieną samdinius, diversantus ir karininkus, vis daugiau ir sunkesnės karo technikos. Panašu, kad jau ir šaudo iš anapus sienos, nelyginant Gazoje. Tad invazija seniai įvykusi ir agresija vykdoma, nebent grasintų dar masiniu užpuolimu kaip 2008 m. Gruzijoje.
Antrasis Kremliaus mušeikų tikslas, tai psichologinis karas pakrikusios, nevieningos Europos mastu. Matykit, mes galim iškrėsti ir baisesnių dalykų, tad susimąstykit, ar norite patys nukentėti? Parsivežame įslaptintus ešalonus įslaptintų karstų su Rusijos karių kūnais, ir prilaikome šią vidinę bombą, nes aukosim gal dar ir tūkstančius; o ar jūs, europiečiai, pasiryžę mirti už Odesą? Juk drebate net dėl sumisralinto pinigėlio...
Trečiasis tolimas tikslas – kad Rusijos užpultoji Europos Sąjunga (kol kas užpulta asocijuotoji ES narė Ukraina) skiltų į linkusius priešintis ir nusižeminančius prieš carą su jo Rytų ordomis: pasiduok, Ukraina, pripažink, kad tavęs nėra... Nesipriešink... Derėkis su galvažudžiais.
Kremlius mat negali prisipažinti pralaimėjęs – nukristų nuo bokštų raudonos žvaigždės, - tai karu statys Europai nepakeliamą pasirinkimą: ar už Rusiją, ar už Ukrainą? „Prieš Rusiją“ neleistų nei prancūziška širdis – bandelė, nei vokiškas nugarkaulis, tad beliks Europai nusigręžusiai stoti prieš Ukrainą... Matote, žiopsoti į masinę tankų invaziją ir neduoti nė vamzdžio, nė raketos, reikš kapituliantišką poziciją iš esmės Rusijos pusėje.
Ne tie mastai kaip kadaise, o vis dėlto jau anuomet nuskambėjo senojo prezidento G. Busho dejonė žurnalistams: ak, neverskite manęs rinktis tarp Gorbačiovo ir Landsbergio...(citata). Dabar turės rinktis ir pragmatiškai rinksis Rusiją. (Kremliaus viltis).
Vakarų problema tąsyk bus išsirašyti indulgenciją – su Rusijos gebelsyno pagalba – kad kaltė Ukrainos pusėje. Palyginkim Gruziją.
Ukrainos ir įvairiakalbiu Ukrainos norinčių ukrainiečių problema bus nesileisti išmėtomiems į pašalius. Ir atlaikyti visus frontus: karinį, diplomatinį, ekonominį. Tvirtumas ir protingas manevravimas, valstybė gimsta su kariuomene. Kol kas jiems einasi neblogai, ko nesitikėjo nei Rytai, nei Vakarai. Deja, iš čia ir Kremliaus įniršio pavojus. Nugarkauliais ten jaučia, kad Ukrainą prarado amžiams.
Lietuvai savo ruožtu jau laikas kreiptis į Šiaurės Atlanto sąjungininkus – kurie tikri sąjungininkai, - kad sušelptų keliomis priešmisralinėmis torpedomis.
Gaila bus taip užteršti Baltiją, bet yra ir teisė gyventi.
Vytautas Landsbergis, „Lietuvos žinios, 2014-07-18