- Kas Jums kelia daugiausia rūpesčio dėl Krymo aneksijos? Ar žiūrite optimistiškai?
V.L.: Nesu labai optimistiškas. Didžiausią rūpestį kelia Vakarų sutrikimas ir akivaizdus silpnumas, kadangi jie buvo nepasirengę tokiam netikėtam ir pamatiniam smūgiui prieš Jungtinių Tautų nustatytą pasaulio tvarką. JTO chartija su visais savo principais išmesta į šiukšlyną, ir niekas atvirai nepaklausia: pone Putinai, ar tai Jūsų tikrasis sprendimas išeiti iš Jungtinių Tautų? Ar Jūsų nelegitimi Rusijos vyriausybė irgi tam pritaria?
- Ar manote, kad Rusija turėtų būti išmesta iš JTO?
V.L.: Normalu būtų ne išmesti, bet nutarti, kad savo sprendimu ir veiksmu Rusija stovi už JTO ribų. Tai pačios Rusijos sprendimas. Niekas jų neišmeta, bet jie išėjo.
- Kaip vertinate Vakarų laikyseną?
V.L.: Matau nuoseklumo stoką. Jei Rusija - agresorius ir aneksatorius, tai jau nebe svarstymų problema. O dabar vyksta derybos, kaip įtvirtinti tai, kas padaryta.
- Ar Putinui pakaks Krymo?
V.L.: Ko jis nori, paklauskit jo paties. Dabar jie vėl žada susilaikyti nuo tolesnės invazijos, bet kas begali jais tikėti? Tik žiūrėkit, kaip jie įvelia oponentą į sąlygojimus, o tai reiškia, kad Rusijos pažadai iš tikrųjų bus nulio vertės. Jie naudojasi proga gauti force majeur "teisę" diktuoti visai Europai, kol ši sutiks ir tęs gyvenimą žavinčio strateginio partnerio arba meilužio šešėlyje - o tai V. Putino Rusija.
- Ką siūlytumėt Vakarų valstybėms?
V.L.: Bevelyčiau matyti daugiau nuoseklumo ir Europos, ir JAV politikoje, kadangi pirmoji reakcija buvo stipri ir aiški. O dabar Rusijos diplomatams pavyko įvelti juos į ginčus dėl antraeilių dalykų, kad ir neįrodytų kaltinimų ukrainiečiams, neva Ukraina kariauja prieš Rusiją. Tai nesąmonė, nes Rusija kariauja prieš Ukrainą. Nepriklausomybės siekianti Ukraina yra užpulta, o Ukraina neužpuolė Rusijos.
Gerai prisimenu, kaip Rusijos Prezidentas aiškino gal prieš porą metų atvirame televizijos interviu tautai, kai berniukas jo paklausė: pone Prezidente, mūsų klasėje du berniukai nuolat mušasi. Kuris jų kaltas? Ir prezidentas davė pamoką visam pasauliui: kurį primušė, tas ir kaltas. Taip dabar ukrainiečiai primušti, reiškia, jie kalti. Kiekvienas Europoje gali būti primuštas ir liks kaltas.
- Tačiau dabar jie žada nesiveržti toliau...
V.L.: Jie ir anksčiau vartodavo tuos pačius žodžius, kurių nesilaikydavo. Kas nori, tas gali jais tikėti, ir bus dar sykį supainiotas ir apgautas.
- Ponas Putinas pareiškė, kad to bus laikomasi...
V.L.: Rusijos net aukščiausio rango politikai įpratę meluoti itin lengvai. Aš atsimenu, kai Prancūzijos ministras B. Kouchneris [iš tikrųjų - prezidentas N. Sarkozy] pasakė prezidentui D. Medvedevui: pone Prezidente, jūs neturite būti melagis. Jūs pažadėjote išvesti savo dalinius iš Gruzijos. Bet neįvykdėte. Nebūkit melagis! - Tie atviri žodžiai pasirodė spaudoje.
- Ar Jūs manote, kad p. Putinas meluoja?
V.L.: Esu tikras, kad jis laiko sau keletą variantų. Tarp jų - žengti pirmyn ir tapti melagiu, jei dėl aukščiausiųjų tikslų.
- Ar Lietuva yra pavojuje?
V.L.: Lietuva dar ne, nors kiekvienas Rusijos kaimynas gali to laukti, kadangi imperijos atkūrimo programa buvo vieša jau daug metų anksčiau.
Savo prezidento karjeros pradžioje p. Putinas pasakė: nelyginkit manęs su Gorbačiovu. Anas paleido ir prarado Sovietų Sąjungą, o aš surinksiu juos atgal. Tai jo žodžiai - citata.
- Bet juk Rusija turi pagrindo rūpintis tautiečiais arba rusakalbiais...
V.L.: Rusai tame regione nėra užpulti, nėra priespaudoje ir nereikalingi jokios "gynybos" ar apsaugos. Rytų Ukrainoje daug žmonių net siunčia peticijas Rusijos prezidentui: mes esame rusai, bet prašome, neginkite mūsų! Štai ką turėtumėt išgirsti.
- Nejau p. Putinas galėtų meluoti, kai žada ką nors Vakarams?
V.L.: Išties taip, nes jis apgaudinėjo juos daugelį kartų. Ir niekas dar negali pasakyti: galų gale jis tapo nuoširdus ir sąžiningas.
/al Jazeeros klausimai atkurti iš atminties, o atsakymai - iš įrašo./