Vytautas Landsbergis TV3 laidoje „Savaitės komentaras“, 2014-03-16

Vedėja Indrė Makaraitytė: /.../ Kokią kainą mokame už tai, kad ne tik pasisakome, bet ir inicijuojame sankcijas Rusijai.

Jeigu jūs būtumėte priešiškos kariaujančios pusės strategas, ar po Ukrainos eilėje stovi Baltijos šalys?

V.L.: Manau, kad eilėje stovi visi kaimynai. Rusija parodė esanti grėsmė kiekvienam kaimynui, nes ji gali daryti, ką nori. Rusija – turiu omenyje Putino Rusiją. Rusijos žmonės nėra tokie visai neadekvatūs, kaip apie jį pasakė ponia A. Merkel, tačiau vadovauja neadekvatūs žmonės, todėl gali būti nežinia kokių nelaimių. Verslininkai jaudinasi dėl savo finansinių nuostolių, bet iš tikrųjų gali būti tokių finansinių nuostolių, kad jų sviestas ar dešrelės nublanks.

I.M.: Kokių klaidų Lietuva jau padarė vertindama Rusiją ir apskritai prasidėjus Rusijos veiksmams pirmiausia Ukrainos sostinėje, o paskui veiksmams persikėlus į Krymą ir kitus Ukrainos regionus?

V.L.: Jūs jau konstatuojate klaidas. Aš taip drąsiai neičiau, bet pasakyčiau: mes nesugebėjome pakankamai apšviesti labiau į Vakarus gyvenančių europiečių, kad jie neapsigaudinėtų iliuzijomis dėl Rusijos strateginio partnerio, labai naudingo ir demokratijos siekiančio padaro, nes iš tikrųjų taip nėra.

I.M.: Kaip žmonėms susiorientuoti, kokios pozicijos laikosi Lietuva, jeigu L. Linkevičius kalba viena, A. Butkevičius kalba antra, o Prezidentė kalba dar kitaip?

V.L.: Nemanau, kad jie kalba iš esmės skirtingai. Negirdėjau nė vieno L. Linkevičiaus ar A. Butkevičiaus pasisakymo, tartum užmirškim tą Ukrainą, tegu ji eina skradžiais, tegul Putinas daro ką nori, mums dėl to galvos neskauda, verčiau žiūrėkim, kaip čia mums klostosi versliukas ar eksportas, nes tai svarbiausia. Taip kalbant negirdėjau. Apie sankcijas kalba daug aukštesni daug didesnėse viršūnėse. Tai nereiškia, kad mes nutarėm, ir Prancūzija, Vokietija, Lenkija sekdami mūsų nurodymu kalba apie sankcijas. Nereikia iškreiptai nei matyti, nei rodyti. Apie sankcijas kalba Europos Sąjunga. Mes, tai yra, aš galiu manyti, kad per lėtai, per vėlai, kad turėtų būti konkretesnės sankcijos dar kam nors. Bet čia kalba ne atskira Lietuva. O Lietuva kalba kaip Europos Sąjunga. Kai girdžiu pasamprotavimus, kad jeigu Europos Sąjunga įves sankcijas, tai Lietuva nukentės kaip ES narė, iš to turėtų sekti tolesnis pasiūlymas skubiai išstoti iš Europos Sąjungos. Kad tik nenukentėtume kaip ES narė. Ar tie žmonės sugeba galvoti bent vieną ėjimą į priekį? Rusijos dabartinei valdžiai visą laiką ekonomika ir prekyba yra tik politikos įrankiai. Ne tam, kad visiems būtų geriau, o tam, kad galėčiau jį prispausti.

I.M.: Kiti verslininkai, kurie nėra tokie radikalūs kaip Kaikaris, kuris išsakė didžiulės kritikos Lietuvos politikams dėl užsienio politikos, irgi mano, kad vis dėlto Lietuvos politika Rusijos atžvilgiu turėtų būti labiau subalansuota, kad nereikėtų šokinėti kaip varlei ant asfalto. Tad žinokime, kad esame maži, nepajėgūs apsiginti, ir būkime diplomatiškesni.

V.L.: Galbūt tai dalis žmonių, kurie galvoja tik apie verslą ir tik apie savo verslą. Nors sako: nuo mūsų priklauso darbininkai, atlyginimai, todėl mes esame labai svarbūs ir neieškosime kitų būdų. Nors galima ieškoti kitų būdų. Jeigu susiduri su tokia nedraugiška šalimi, kuri tau duoda į kaktą, tai arba tu atsiklaupi ir atsiprašinėji, arba pasakai: ką darysi, jeigu buvo toks partneris, reikia dairytis kitur. Kol kas pakentėsim, turėsim nuostolių, bet ten daugiau negrįšim. Jeigu, pavyzdžiui, mūsų sūriai jiems ne tai kad nepatinka, - jiems patinka, jie perka, ir kokybė, ir kaina jiems tinka, - bet jie nutarė nubausti save ir atsisakys to gero  sūrio už gerą kainą tam, kad nukentėtų Lietuvos verslininkai, tai negali užkirsti tam kelio. Jeigu ten veikia kita galvosena.

I.M.: Kodėl žmonės Lietuvoje galvoja, kad mažas negali turėti balso, nes didesnysis jį nubaus?

V.L.: Lietuvos žmonės labai ilgai gyveno tai baudžiavoje, tai vergijoje, tai politinėje vergijoje, ir tai, matyt, atsiliepia. O kaip suprasti balsą – turėjome tokių išmėginimų ir atkurdami valstybę. Jeigu būtume galvoję kaip kai kurie verslininkai, kurie dabar protestuoja labai didelėmis burnomis, kad turės nuostolių, tai nebūtų buvę jokios Kovo 11-osios.

I.M.: Kur dabar silpniausia Lietuvos vieta?

V.L.: Galbūt pažeista dalies žmonių galvosena. Iš papročio, kad šeimininkas yra ten, reikia jo klausyti, pabučiuoti ranką, tada gal tavęs nemuš ir gausi dovanėlių. Tai labai senas to paties baudžiauninko sindromas. O kita yra įkalbėta: tu mažesnis, tai bijok, elkis pagal baimės dėsnį. Štai dabar mus išgąsdino, ir mes dedam kryžių ant Ukrainos, nusisukam nuo jos, sakom: gerai, Putinai, tvarkyk juos, kuo greičiau sunaikink, ir mes ramiai ruošim savo sūrius. Tai kaip mes atrodom, kokia čia valstybė, ES ir NATO narė?

Cituota ir atpasakota 15min.lt, 2014-03-16