Kiek svarbi buvo daina Sąjūdžio metu?

Austrijos žurnalistė Judith Lewonig (rengianti straipsnį apie dainos/muzikos reikšmę Lietuvos nepriklausomybės kovoje): Kiek svarbi buvo daina Sąjūdžio metu ir ypač 1991 m. sausio dienomis, kai jūs buvote parlamente, o prie jo dainavo tūkstančiai žmonių?

Vytautas Landsbergis: Daina buvo nepaprastai svarbi per visą sovietinės okupacijos laikotarpį Lietuvoje. Naujos dainos apie laisvės kovotojus (partizanus) turėjo pakeisti totaliai kontroliuojamą žiniasklaidą ir – kaip 19 šimtmetyje – žodžiu perduoti laisvės ir tėvynės meilės idėjas. Kadangi chorinis dainavimas buvo populiarus ir nebuvo totaliai kontroliuojamas sovietinės valdžios, septintajame dešimtmetyje gimė tikras judėjimas dainuoti liaudies dainas autentišku kaimišku stiliumi; jis tapo populiarus kaip slaptas protestas prieš visą kultūros sovietizaciją. Net į oficialiųjų dainų švenčių programas, kuriose vietoj uždrausto nacionalinio himno buvo įtraukiamos klasikinės patriotinės dainos. Po Sąjūdžio proveržio 1988 metais jau niekas nebebuvo draudžiama dainuoti. Sovietai buvo priversti „reabilituoti“ net nepriklausomos Lietuvos nacionalinį himną – pusantrų metų anksčiau, nei atkuriama nepriklausomybė buvo teisiškai paskelbta.

Per masinius Sąjūdžio mitingus visada buvo daug dainuojama, taip pat ir iš dar neatšauktos cenzūros repertuaro; tad pavadinimas „dainuojanti revoliucija“ buvo labai teisingas.

1990 m. vasara jau dvasiškai ir teisiškai nepriklausomoje Lietuvoje (Kovo 11-osios Nepriklausomybės aktas), bet vis dar brutaliai terorizuojamoje taip pat sovietų ekonomine blokada, buvo pažymėta jau laisvos Nacionalinės Dainų šventės. Ji turėjo tapti pasaulio lietuvių švente, bet sovietai tam priešinosi šiurkščia sienų kontrole, atsisakydami išduoti vizas ir neleisdami įvažiuoti dainų ir šokių kolektyvams iš lietuvių diasporos. Tai buvo dainos galios pripažinimas! Tik vienai dainininkų grupei – jaunų lietuvių mergaičių grupei iš Kanados – pavyko įveikti šią blokadą. Jas pasitikome su didele meile kaip didvyres, sujungiančias mūsų kovojančią tėvynę su Laisvuoju pasauliu.

Didžiojo iššūkio valandomis 1991 m. sausį, kai sovietų kariniai daliniai puolė beginklius žmones nužudydami dešimtis ir sužeisdami šimtus, laisvės gynėjai pakaitomis meldėsi ir dainavo aidint šūviams ir granatų sprogimams. Dabar į galvą ateina „Daina mūsų tvirtovė“ kaip psalmės perfrazavimas. Prisimenu, kaip pro Parlamento langą kreipdavausi į žmones pranešdamas žinią ir prašydamas toliau dainuoti.

- Kol mes čia be atvangos darbuojamės kurdami įstatymus ir palaikydami ryšius su pasauliu, gera girdėti jus dainuojančius aplink Parlamentą, kadangi tai mūsų bendra kova.

2014-02-12