Grumtynės Kijeve

Grumtynės Kijeve, kiek galima spręsti iš pranešimų, jau turi pradinių tragiškų pasekmių ir yra naudingos tik susitarimų priešininkams. Jeigu būtent jos sugriovė susitarimą dėl amnestijos ir pastatų išlaisvinimo, tai atsakomybė tenka ir pradėjusiems provokacijas, galbūt pasamdytiems "tituškų" smogikams su jų šeimininkais, ir Maidano aktyvistams, jėga atsakiusiems į provokacijas prie Aukščiausiosios Rados.

Konfliktiškai, sunkiai užregistravus Radoje teisės akto projektą dėl grįžimo prie Konstitucijos 2004 metų redakcijos, reiktų sudaryti progą jo svarstymui neeskaluojant kokios nors nepaprastosios padėties. "Tituškos" čia ne patarėjai. Savo ruožtu, valdančiosios partijos būstinės padegimas atrodo kaip parlamentinį procesą ardantis veiksmas, veikiausiai reikalingas pateisinti valdiškos jėgos naudojimą.

Jėgos veiksmai, žuvusiųjų kraujas stumia šalį į pilietinį karą, ir tai yra vienareikšmiškai naudinga Ukrainos nesmurtinio politinio kurso į Europą priešininkams.

Vilniuje 1991 m. sausį V. Ivanovo smogikai, "tituškų" analogas, turėjo sukurti pretekstą sovietų kariuomenės panaudojimui. Jei Kijeve šią naktį bus naikinamas Maidanas, tą bus nulėmę ne provokatoriai ar politinės opozicijos nepajėgumas kontroliuoti padėtį, ne užblokuotas balsavimas Radoje, bet numanomas V. Janukovičiaus – V. Putino susitarimas kurlink ir kaip žengti.

Vytautas Landsbergis

Alfa.lt