Tylus ir pasišventęs Lietuvos darbininkas

Be galo liūdna – mirė Antanas Račas. Kelmės krašto siela, šviesuolis žmonių žadintojas ir tikinčiųjų teisių gynėjas sovietinio persekiojimo laikais, vokiečių kalbos ir lietuvybės mokytojas, Atgimimo veikėjas ir Lietuvos Sąjūdžio organizatorius,  Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas, AT pirmininko įgaliotas diplomatas – pirmas ad hoc pasiuntinys Vokietijoje – Hiutenfelde ir Bonoje... Beje, ir Maskvoje, kur 1990 m. vežė penkis milijonus pasauly surinktų parašų už Lietuvos nepriklausomybę. Niekas to nebeaprašys, o ir pats nepajėgiau prikalbinti, ne sykį net ir griežtai „įpareigodamas“, kad žymėtųsi atsiminimus ar į magnetofoną pasakotų bent faktus, datas, įdomiausias aplinkybes. Vis varžėsi, vis turėjo svarbesnių darbų. Štai kokie darbštūs ir kuklūs žmonės statė iš naujo valstybę po sovietų okupacijos, o Antanas ją statė visur: mokykloje ir bažnyčioje, Vilniuje – šalies parlamente, užsieniuose stebindamas ir patraukdamas politikus nuoširdumu bei dora kaimiečio išmintimi, savo Kelmės krašte, kur skatino ir ugdė jaunus ūkininkus, organizuodamas jų išvykas-praktikas vokiečių žemdirbių ūkiuose ir organizacijose. Tradicinės kasmetinės piligrimų eisenos į Šiluvą, vis dalyvaujant jo kviečiamiems didelės tarptautinės organizacijos „Tradicija, šeima, nuosavybė“ atstovams, kai kada ir užsienio diplomatams – kiek jo ten širdies įdėta!.. Pasiges Antano Račo ir Sąjūdžio seimelis Kelmėje, ir sukilėlių kalnelis Šiauliuose, ir jauni samariečiai, kurių veiklą inicijavo, skatino.

Buvai dar labai reikalingas, mylimas Antanai, bet jau pailsėk. Tokių, kaip tu, nedaug turėjome.

Vytautas Landsbergis

„Lietuvos žinioms“