ERP prieš VEP

Pristatymas konferencijoje „Rytų partnerystė: ar gali žmogaus teisės, vertybės ir normos varžytis su geopolitika?“, 2013 m. lapkričio 18 d., Vilnius

Europos Rytų partnerystė, jei nuosekliai išplėtota erdvėje ir laike, skleidžia ir skleis demokratiją, teisėtumą ir taiką Rytų Europoje. Tas deramos arba „švelnios“ plėtros procesas yra naudingas tiek Sąjungos Rytų kaimynystei, tiek pačiai ES. Jeigu procesas bus blokuojamas - tokios alternatyvios tendencijos, kaip nedemokratija, įstatymų nepaisymas ir agresyvus ekspansionizmas, stiprės ir kaups blogio derlių.

Europos Rytų partnerystė (ERP) iš esmės yra kitokia, galbūt netgi nesuderinama su Vakarų Eurazijos partneryste (VEP). Pastarąją galima vadinti revanšistine „Kremliaus svajone“, tačiau įspėjame – nesupainiokite šio pavadinimo su „Gruzijos svajone“, nes jos gerokai skiriasi.

ERP prieš VEP – štai yra tikras esamų ES ir Rusijos tarpusavio santykių, ypač politinių, sunkumų vaizdas.  Akivaizdu, kad pagrindiniai žodžiai čia yra Europa ir Eurazija. Jie atspindi kryžkelę –  Europa arba Eurazija.

Kai Eurazijos koncepcija tapo patraukli Kremliui dėl jo nevykusio požiūrio, kilusio iš konkrečių psichologinių ir istorinių prielaidų, pavyzdžiui, atsisakius tikros Rusijos dekolonizacijos kaip pažangos kelio, – tai pirmiausiai tapo iššūkiu Rusijos ir Sovietų imperijos buvusioms kolonijoms. Šešios šalys tarp ES ir Rusijos lieka nežinomybėje –  ar jos turės galimybę pasinaudoti laisvu savo ateities pasirinkimu.

Mes Baltijos šalyse gerai atsimename buvusios metropolijos nuožmias pastangas paneigti ar bent apriboti šią suverenių Lietuvos, Latvijos ir Estijos šalių teisę.

Kadangi mūsų kelias į laisvę ir Europos šeimą buvo pagrįstas demokratijos ir žmogaus teisių principais, Sovietų Sąjungos priešinimosi priemonės, atmetant šiuos principus, buvo tik žalingos silpstančiai ir byrančiai komunistų imperijai.

Bet dabar, jeigu Šešetas nori sekti mūsų pavyzdžiu, jis turi įveikti galimą autoritarizmo pagundą ir visą mutavusių diktatorystės formų naštą, kurti vis normalesnę europinę demokratiją gerbdamas pagrindines žmonių laisves ir valdžios atskaitomybę.

Kol šiandieninė Rusija iš esmės priešinasi demokratijai, o ypač demokratijai jos pageidaujamoje VEP, šešeto kelias į Europą yra ir bus dirbtinai sunkinamas blokadomis, šantažu ir ardomąja veikla, neatmetant nė didelių kyšių. Atrodo, kad Armėnija jau palaužta.

Kadangi Rusijoje dar nėra veiksmingos opozicijos su tarptautiškai priimta tarpvalstybine demokratija, palaikančia kaimynus, o Kremlius vien stiprina savo autoritarizmą artimą neototalitarizmui, šešetas mėginusių į Europą gręžtis šalių jau sumažėjo iki ketverto, o likusioms mūsų Rytų kaimynėms reikia kur kas labiau apibrėžtos pačios ES politikos.

Rusija arba Kremlius ne tik neigia ES kaimynystę ir „diktuoja vengti platesnių ryšių su ES perspektyvos“ (iš konferencijos tezių), bet ir varžosi su Europa. Paprastai šio žodžio vengiama, nors tai yra faktas. Nebijokite varžybų su Rusija! Kaip numatyta „Eurazijos“ planuose, mes turėtume eiti vien į švelnias varžybas pabrėždami laisvą tautų valią ir smerkdami smurtines priemones, pavyzdžiui, karą prieš Gruziją. Sąžininga konkurencija, netgi ekonomikoje, norima pakeisti sportine partneryste, kurioje Rusijos „partneris“ turi būti nugalėtas ir parklupdytas ant kelių. Be to, nėra ten ekonomikos be politikos, o veikiau politika per ekonomiką, kai tokios politikos tikslas nėra abipusė nauda, bet imperijos ar neoimperijos interesas - skaldyti, plėstis ir valdyti.

Pagal tokį mentalitetą ERP turėtų būti Kremliaus blokuojama ir visiškai nugalėta siekiant išsaugoti jo Eurazijos miražą. ES negali rodyti jokio silpnumo tokio partnerio-priešininko „susierzinimams“, ji turi laikyti atviras duris tiems, kurie siekia prisijungti prie Europos ir demokratijos, jeigu arba tol, kol jie per pilietinę brandą galės įgyvendinti savo pasirinktą laisvę.

Vytautas Landsbergis