Vytautas Landsbergis: Rusija yra priešiška ir diktatorių gynėja

                                                                  Vertimas iš čekų kalbos į lietuvių kalbą

Sovietų Sąjungos irimas prasidėjo prieš dvidešimt trejus metus Lietuvoje, kai jos Aukščiausioji Taryba - tuometinis Parlamentas - 1990 m. kovo 11 d. paskelbė Aktą dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimo ir šalies išstojimo iš SSRS.

Maskva ir Michailas Gorbačiovas į tai atsakė ekonominio embargo taikymu, ir mažai Baltijos valstybei atėjo sunkūs laikai. Nei Europa, nei JAV neskubėjo jos pripažinti. Pripažinimo sulaukta tik po 1991 m. rugpjūčio pučo žlugimo.

Žmogus, vadovavęs Lietuvai tais neramiais ir dramatiškais mėnesiais, buvo Vytautas Landsbergis. Buvęs vadovas vėliau nesėkmingai kandidatavo į prezidentus, o šiuo metu jis yra Europos parlamento narys, pasiūlęs – deja, nesėkmingai – uždrausti komunizmo simbolių naudojimą visoje Europoje.

Aštuoniasdešimt vienerių metų politikas, anksčiau dirbęs Vilniaus konservatorijos profesoriumi, visuomet buvo ir išliko nesutaikomas Rusijos kritikas. Tai patvirtino ir jo interviu, duotas Aktuálně.cz konferencijos „Forum 2000 - Pereinamojo laikotarpio visuomenė“ proga.

Aktuálně.cz: Rusija pasiekė su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis Susitarimą dėl Sirijos cheminių ginklų sunaikinimo ir pateikia tai kaip savo pergalę. Ar tampame Rusijos, kaip globalios didžiavalstybinės pozicijos patvirtinimo, liudininkais?

V.L.: Rusija pirmiausia patvirtino esanti diktatorių gynėja. Gina Sirijos diktatūrą nuo atsakomybės už nusikaltimus žmogiškumui. Niekas nekalba apie šią atsakomybę už nusikaltimus, tik apie cheminius ginklus. Kaip juos išgabenti, kaip sunaikinti. Kai matau, kaip vyksta JAV derybos su Rusija dėl Sirijos, sakau sau, ką tai iš viso reiškia? Nejaugi Rusija yra tikroji Sirijos valdovė? Bemaž panašu į tai.

Aktuálně.cz: Vis dar laikote Rusiją grėsme Rytų Europos valstybėms, tokioms kaip Lietuva?

V.L.: Prieš penkerius metus Lietuva pirmoji Europos Sąjungoje siekė kloti naujus pamatus prekybai ir bendradarbiavimui su Rusija. Grįstus tuo, kad prekyba ar energijos tiekimas nebus laikomi politiniu ginklu. Sąjungos viduje, galiausiai, įvyko tam tikrų nuomonių pasikeitimų ir Lietuvoje jaučiame, jog susiduriant su Rusija nesame vieni. Tai tapo europiniu reikalu, Europos tema.

Rusija, žinoma, stengiasi naudoti ekonomiką ir energiją kaip ginklą prieš Lietuvą. Tai ir siekis supriešinti Sąjungą, rusai nori bendrauti ir derėtis tik su  vadinamosiomis senosiomis Europos Sąjungos valstybėmis.

Aktuálně.cz: Kritiniais 1990-iais ir 1991-iais metais Jūs iš Tarybų Sąjungos atvedėte Lietuvą į nepriklausomybę. Ką manote esant didžiausia Lietuvos sėkme nuo tų laikų iki šiandienos?

V.L.: Tikrosios nepriklausomybės išsaugojimą. (juokiasi) Buvo daug bandymų ir pasiūlymų mus bent iš dalies susigrąžinti atgal prie buvusio centro, prie buvusio pono. Tai metropolijos noras, kad jos buvusios kolonijos leistųsi nors iš dalies jos kontroliuojamos.

Aktuálně.cz: Panašu, kad metų pabaigoje bręsta Rusijos ir Ukrainos konfliktas. Kijevas nori pasirašyti asociacijos sutartį su Europos Sąjunga, o Maskva griežtai pasisako prieš ir grasina ukrainiečiams atsakomosiomis priemonėmis. Jau dabar apribojo ukrainietiškų prekių importą. Ar manote, kad Ukraina, vadovaujama prezidento Viktoro Janukovičiaus,  nepaisydama Rusijos priešinimosi, pasirašys sutartį su ES?

V.L.: Kremlius aiškiai leido suprasti, kad pyksta. Lyg sakytų ukrainiečiams: ką?! Jūs norite būti nepriklausomi?! (juokiasi) Janukovičius suvokia, kad bendradarbiavimas su Europos Sąjunga atitinka jo ir visos Ukrainos interesus. Ji nenori būti rusiškos ekonominės ir finansinės sistemos dalis. Tačiau Rusija nori bet kokia kaina išlaikyti Ukrainą savo interesų sferoje. 

Martin Novák, aktualne.cz, 2013-09-18