Seime Vytauto Landsbergio pasakyta kalba Dalai Lamai

Jūsų Šventybe,

Daugeliui žmonių, tarp jų ir man, tai ypač džiaugsminga diena, kai Jūs vėl esate čia - Vilniuje ir Lietuvos parlamente, kur pirmąsyk lankėtės ir kalbėjot visumos posėdžiui 1991 m. spalio 1 dieną.

Pastatas tuomet vis dar buvo apsuptas barikadų, kadangi sovietai ką tik prieš tai dar norėjo mus triuškinti kaip tariamus separatistus  „neturinčius teisės“ į nacionalinę nepriklausomybę. Tačiau už barikadų, vidiniame kieme, buvo iškelta Tibeto vėliava Jūsų ir Jūsų tautos garbei.

Jūs kalbėjote mums, nepriklausomos Lietuvos parlamentui, apie paprasčiausius ir giliausius žmonių būties dalykus.

„Dabar, kai pasaulis darosi vis mažesnis, kai mes vis labiau priklausome kits nuo kito, manau, labai svarbu yra tarpusavio supratimas ir brolybės dvasia.“

„Religija gali suvaidinti labai svarbų vaidmenį kuriant gailestingą visuomenę, pagrįstą abipuse pagalba, tolerancija ir žmogaus gerove.  Aš jaučiu, kad visos religijos iš esmės kalba tą patį, nors jų filosofinis aiškinimas ir būtų skirtingas.Religijos esmė yra meilė ir gailestingumas. /.../ Tikintieji, ypač religiniai vadovai, turėtų veikti harmoningai  bendro tikslo vardan  – kad žmonių širdys taptų geresnės. „

„Mes visi turime plėtoti visuotinės atsakomybės supratimą, kuris būtų grindžiamas meile ir gailestingumu vieno kitam. Mes turime suprasti, kad vieno žmogaus ar vienos tautos kančia yra visos žmonijos kančia, kad laimė, vieno žmogaus ar vienos tautos laimė yra visos žmonijos laimė.“

Tai buvo kelios citatos iš Jūsų kalbos, išties vertos priminti ir atsiminti.

Praėjo dvidešimt dveji metai, ir mes vis dar stebime šį klaidžiojantį pasaulį, kurį veda ne meilė ir atjauta, bet egoizmas ir žiaurumas.

Nuoširdžiai atjausdami mes žiūrime į Jūsų nelaimingą tautą, taip dažnai tragiškai susideginančius nevilties apimtus žmones, ir  juntame gėdą, kad negalime jiems padėti.

Pasakykite, prašau, nors tiems, kurie ir toliau puola į neviltį, kad jie gali atvykti į Lietuvą, kaip laukiami taikos ir ramybės žmonės, kaip galimi dori kaimynai ir profesionalai, nes jų tarpe nėra girtuoklių ir nusikaltėlių.

Daugelis pasaulyje laiko Jus , Jūsų Šventybe, dvasiniu Tibeto vadovu. Aš galėčiau sakyti – ne vien Tibeto.

Kas žino, gal Apvaizda ištraukė Jus iš tėvynės, kad nusiųstų su meilės misija į platesnį pasaulį, vėl ir vėl pasiklystantį, kuriam reikia kartoti vieną žodį:

„Aš duodu jums savo ramybę. Gyvenkite taikoje“.

Ačiū, Jūsų Šventybe, už tą brolybės dvasią, už pamoką ir pranešimą. Esu tikras, Lietuva melsis už Jus ir Tibeto tautą.

Vytautas Landsbergis