Vytautas Landsbergis Kaišiadorių A. M. Brazausko gimnazijoje

Laidos vedėja: Sveiki, su jumis laida „Aš ir gimnazija“. Ši laida labai ypatinga, nes mūsų kambarėlyje svečiuojasi tikras Lietuvos patriotas, Sąjūdžio lyderis, žmogus atvedęs Lietuvą į nepriklausomybę, pirmasis nepriklausomos Lietuvos Seimo pirmininkas, europarlamentaras Vytautas Landsbergis. Mes nepraleidžiame progos jo pakalbinti. Koks vaidmuo tenka mokyklai kuriant gražesnę Lietuvos ateitį?

Vytautas Landsbergis: Mokyklai tenka beveik pagrindinis vaidmuo. Aišku, ir šeimai. Tačiau šiandien šeimos lygmenyje ne viskas gerai. Gana dažnai šeima nebrangina savęs, buvimo kartu, paramos vieno kitam; šeimos nestabilios, sklaidosi. Yra viena labai nejauki statistika, - gal jūsų bendruomenės tai neliečia, - bet visoje Lietuvoje nustatyta, kad tėvai per dieną savo vaikams skiria nedaug minučių. Tuo jie labai nusikalsta. Sakau tiesiai: tokiems tėvams reikia žabo arba diržiuko. Kas tada lieka? – dar didesnė mokyklos reikšmė būti ta aplinka, kuri ir auklėja, ugdo, ir moko daugelio dalykų. Ne tik žinių, kurios turi būti sudėtos pagal programą, bet ir kaip žmonės būna kartu: ar jie būna kaip žmonės ar kaip žvėriukai? Mokykla turi ugdyti žmones. Todėl, jeigu jaunimas praeina mokyklą žmonišku būdu, nesusipriešinę ir neplėšikaudami, nesmurtaudami, nesityčiodami vienas iš kito, tai iš to ir visuomenė bus žmoniška. Bet yra tų negerų reiškinių, kuriuos išvardinau, ir tie reiškiniai - asmenys, kurie mėgsta taip gyventi, tiesiog griauna mūsų šalį ir jos ateitį. Čia mokyklai be galo didelis uždavinys – laikyti teisingą kryptį ir įtakoti jauno žmogaus mintis. Kreipti jas teisinga kryptimi – draugiškumo, žmoniškumo, atjautos ir pakantos. Jeigu tau kas nors nepatinka, tai nebūtinai turi eiti atsiraitojęs rankoves muštis. Būkime žmonės.

Ved.: Interviu baigsime tradiciniu klausimu visiems gimnazijos svečiams. Ko palinkėtumėte mūsų gimnazistams?

V.L.: Gimnazistams noriu palinkėti meilės gyvenimui, taip pat tarpusavio meilės, meilės tėvams, tėvynei, gimtajai kalbai, dainoms. Mūsų šalis labai graži, ir jokiu būdu nereikia jos teršti. Nereikia po pakampius mėtyti bambalių ar skardigalių, nereikia teršti bjauriais žodžiais ir bjauriu elgesiu. Tada pasijusite, kad gyvenate teisingai, ir jums malonu gyventi. Bus mažiau keistų nusivylimų, kai jauni žmonės nebevertina gyvenimo, nenori gyventi. Gyvenimas yra dovana, tėvynė yra dovana; galimybė turėti draugą, draugę arba daug draugų, ką nors mylėti, kam nors padėti – tai dovana žmogui. Kas tas dovanas atmeta, lieka vienas ir nelaimingas. Tai pats blogiausias likimas. Labai linkiu, kad jūs nepatektumėte į tokius nelaimingumo spąstus, kuriais dar galima ir mėgautis: ach, koks aš nelaimingas. Pažiūrėkit į tikrai nelaimingus žmones, kurie be kojų arba be rankų ar dar kaip kitaip nukentėję ar sužaloti, o kaip jie kartais džiaugiasi gyvenimu! Kaip jie myli gyvenimą! Tik tu, dykaduoni, vis skundiesi! Linkiu, kad nebūtų besiskundžiančių gyvenimu, bet mylinčių ir darančių gyvenimą gražesnį ir geresnį. Tada ir pats būsi laimingas.

Ved.: Dėkojame Vytautui Landsbergiui už atsakymus ir vizitą gimnazijoje. Su jumis buvo Vidmantė Skarakadaitė, montavo Juozas Nasevičius.

Radijas „Devintoji banga“, laida „Aš ir gimnazija“, 2013-04-19