Interviu su Vytautu Landsbergiu, Lrytas.lt, 2013-05-13

Žurnalistė: Po Jūsų prasitarimo, kad nebekandidatuosite į Europos Parlamentą, politologai puolė komentuoti, o A. Kubilius irgi apgailestauja, - galbūt iš tiesų planuojate nedalyvauti Europos Parlemento rinkimuose. Kodėl?

Vytautas Landsbergis: Kodėl galbūt? – Tai turėtų būti pakankamai aišku. Juk negali žmogus amžinai kur nors būti, taip sakant, kol gyveni, tai būtinai ten būti. O gali ir nebūti. Gali pasirinkti kitokį gyvenimo būdą.

Ž.: Ką tada planuotumėte veikti pasitraukęs iš Europos Parlamento?

V.L.: Aš turiu labai daug darbo. Štai ir dabar jums skirsiu nedaug laiko, nes manęs čia pat laukia daug darbų.

Ž.: O jeigu leis sveikata, galbūt skirsite daugiau laiko partijai Lietuvoje?

V.L.: Tai sąlygiškas supratimas. Aš labai mėgstu susitikinėti su žmonėmis. Mane daug kur kviečia, ir tai nebūtinai tiesiogiai susiję su partijos reikalais arba darbu partijoje. Kol galiu ką nors papasakoti arba skleisti savo pažiūras, man tai įdomu ir matau tame prasmės.

Ž.: Iš pažiūros, ačiū Dievui, dar atrodote sveikas drūtas, tačiau kas lemia dabartinį pamąstymą apie pasitraukimą?

V.L.: Tai jūs sumąstėte „pasitraukimą“. Kai pradėjau girdėti, kad kažkas paskelbė apie mano pasitraukimą, tai galvoju, kad žurnalistai turbūt neturi darbo arba temų ir ką nors kuria, kad būtų įdomiau.

Ž.: Bet dalis tiesos yra? Žurnalistai neprisigalvojo, kad iš tikrųjų neplanuotumėte dar kartą kandidatuoti [į Europos Parlamentą], ir neprimelavo?

V.L.: Ne, šito manęs klausė, ir aš pasakiau, kad galbūt nekandidatuosiu ir kad dar turiu laiko pagalvoti.

Ž.: Gal dar atšauksit šį savo pamąstymą?

V.L.: Nėra ko atšaukti. Kol kas galvoju ta kryptimi, bet nebūtinai iš anksto kategoriškai sakau.

Ž.: Jūsų galva, kaip dabar partijoje galėtų pasikeisti vidinis darbas, p. Kubiliaus darbas po Jūsų tokios gana aršios kovos, kuri, kaip sako A. Kubilius, buvo naudinga?

V.L.: Aš visiškai nemačiau aršios kovos. Gal kai kurie žmonės manė, jog tai kova ir kad mums reikia kovoti. Aš taip nemaniau. Aš visą laiką sakiau, kad einu į šią viešą veiklą norėdamas permainų mūsų partijos gyvenime, ir jeigu pavyktų, šiek tiek ir Lietuvos gyvenime. Buvo įdomus laikotarpis sukelti diskusijas, pagyvinti visuomeninį pilietinį mąstymą Lietuvoje, bent jau mūsų partijos narių tarpe. Man atrodo, kad man tai pavyko, ir nejaučiu, kad aš turėjau tikslą, bet pralaimėjau. Žinoma, jeigu rajonuose man būtų atitekę keli šimtai balsų daugiau, būčiau porai metų turėjęs dar papildomų uždavinių. Dabar susirasiu kitų uždavinių, man jų netrūksta.

Ž.: Vis dėlto tai nepraeis be pasekmių, bus pamąstymo partijai, ir greičiausiai atsižvelgs į Jūsų patarimus.

V.L.: Parodys gyvenimas. Negaliu pasakyti iš anksto, bet tikiuosi, kad susimąstymui pagrindo ne tik kad buvo ir prieš tai, bet kad aš jį paskatinau.

Ž.: Galbūt pagrindinė priežastis, - sakote, žurnalistai sugalvojo, - kodėl nenorėtumėte kandidatuoti? Ar norit daugiau [veikti] Lietuvoje, ar sveikata?

V.L.: Negali žmogus amžinai būti įsikibęs į ką nors. Tai irgi permaina. Kaip ir Lietuvoje, ir partijos lygmenyje galėjo būti vienokia permaina, o aš padariau šiek tiek kitokią – atsisakiau būti kandidatu į Partijos politikos komiteto pirmininkus. Kokių nors permainų reikia.

Kursyvu pažymėta TV reportaže panaudotos mintys