Europarlamentaras Vytautas Landsbergis: Lietuva per atstumą griovė Berlyno sieną

Dėl savo nepriklausomybės nuo Sovietų Sąjungos kovojusi Lietuva padėjo sugriauti ir Berlyno sieną, kuri buvo padalinusi ne vien Vokietiją, bet ir visą Vidurio Europą, įsitikinęs buvęs pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos vadovas, europarlamentaras Vytautas Landsbergis.

Taip politikas kalbėjo praėjusią savaitę Vokietijos Acheno mieste, Taikomųjų mokslų universitete, kur jis kartu su buvusiu VFR užsienio reikalų ministru Hansu Dietrichu Genscheriu dalyvavo viešame dialoge „Lietuvos laisvė ir Vokietijos susivienijimas. Istorinės paralelės“. Jį surengė Karolio Didžiojo apdovanojimų fondas, Lietuvos ambasada, Acheno miestas ir Friedricho Naumano Laisvės fondas.

Renginį vedė puikiai lietuviškai kalbantis Vokietijos ir Lietuvos forumo vadovas Joachimas Tauberis. Jis pažymėjo, jog daugiau kaip prieš du dešimtmečius Europoje vykusiame išsivadavime iš sovietų valdžios du įvykiai turėjo ypatingą reikšmę – Berlyno sienos griūtis ir Baltijos valstybių kova už laisvę, iš vidaus susilpninusi Sovietų Sąjungą, rašoma ambasados pranešime.

Tarptautinės politikos veteranai H.D.Genscheris, kuris kartu su tuometiniu Vokietijos federaliniu kancleriu Helmutu Kohliu buvo pagrindiniai Vokietijos suvienijimo architektai, ir V.Landsbergis renginyje dalijosi prisiminimais, apmąstymais ir daug kam nežinomais faktais.

Anot V.Landsbergio, jam, gyvenusiam tuometinėje sovietinėje imperijoje, klausimas dėl Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės visą laiką buvo ne „ar?“, bet „kada?“. Politikas prisiminė H.D.Genscherio apsilankymą Vilniuje 1991 m. rugsėjo 12 d. bei savo jam tuomet pasakytus žodžius, kad Lietuva iš vidaus ardydama totalitarinę sovietų imperiją, taip pat stipriai prisidėjo prie Vokietijos suvienijimo.

Lietuvos išsilaisvinimas esą padėjo ir Vokietijai vienytis, nes „komunizmo monolitas įtrūko labiau į Rytus“ nei Vokietijos Demokratinė

„Siena ėjo ne tik per Berlyną, bet ir per visą Vidurio Europą, – dabar Vokietijoje pažymėjo V.Landsbergis. – Todėl ir taikios revoliucijos, apie kurias kalba p. H.D.Genscheris, nebuvo tik pavienių šalių įvykiai, bet viena laisvės revoliucija nusiritusi kaip banga į komunistinius rytus ir lėmusi net paskutinės imperijos Europoje susilikvidavimą 1991 m. pabaigoje. Baltijos šalys prie to labai prisidėjo.“

H.D.Genscheris priminė, jog Vokietija niekada nepripažino Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių okupacijos, buvo viena pirmųjų, atkūrusių diplomatinius santykius su Lietuva. Beje, Lietuvos kovų už nepriklausomybę metu, anot jo, Vokietija dar nebuvo visiškai laisva, nes pati siekė susivienijimo. Anuomet esą vyko taiki ne Lietuvos, ne Lenkijos, ne Čekijos, bet visos Europos revoliucija, ir niekada istorijoje Europa nebuvo tokia vieninga kaip 1989 m. rudenį.

Pokalbio dalyviai teigė, kad šiandien labiausiai nuvilia stringantys demokratizacijos procesai Rusijoje bei kai kuriose kitose šalyse.

Daliai Grybauskaitei bus įteiktas apdovanojimas

Diskusija yra dalis Lietuvą pristatančių renginių Achene programos, skirtos prezidentės Dalios Grybauskaitės apdovanojimui prestižiniu Karolio Didžiojo prizu.

Balandžio 22 dieną Žydų bendrijos namuose režisierės Lilijos Kopač filmas „Gyvybės ir kančių duobė“ bei diskusija su Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus direktoriumi Marku Zingeriu bus skirta holokausto ir žydų kultūros paveldo Lietuvoje temai.

Acheno regiono verslininkai balandžio 16 d. kviečiami susipažinti su Lietuvos ekonomikos perspektyvomis ir verslo galimybėmis šalyje. Pranešimą šia tema Acheno pramonės ir prekybos rūmuose skaitys Lietuvos ambasadorius Vokietijoje Deividas Matulionis. 

Achene rengiamos net kelios Lietuvai skirtos parodos: Tarptautiniame laikraščių muziejuje balandžio 12 d. atidaryta per Pirmąjį pasaulinį karą okupuotoje Lietuvoje leistų ir įvairioms gyventojų grupėms skirtų laikraščių ekspozicija, balandžio 25 d. Acheno miesto bibliotekoje bus pristatyta paroda apie lietuvių kalbą, kurią įrengs menininkas Saulius Valius.

Išgirsti lietuvių kalbos gyvą skambesį Achene bus galima balandžio 24 d. knygyne „Buchhandlung Schmetz am Dom“ rengiamoje poezijos vakaronėje, kurioje lietuvių poetas, vertėjas, rašytojas, literatūros tyrinėtojas Tomas Venclova skaitys savo kūrybos eiles. Jas į vokiečių kalbą vers ir renginį ves vertėja Claudia Sinnig.

Karolio Didžiojo prizas yra laikomas vienu iš labiausiai prestižinių už politinius nuopelnus teikiamų apdovanojimų Europoje. Lietuvos vadovei Karolio Didžiojo apdovanojimas skiriamas už ypatingą indėlį stiprinant Europos Sąjungą ir kuriant ekonominį stabilumą. Prezidentė D.Grybauskaitė taip pat įvertinta už lyderystę ES ir Baltijos regione.

Šių metų prizo gavėjos D.Grybauskaitės portretą vietos visuomenei pristatys žinomas dienraščio „Frankfurter Allgemeine“ žurnalistas Robertas von Lucius. Jo pranešimas numatytas balandžio 29 d. Acheno taupomosios kasos rūmuose.

Kitą dieną Acheno vyskupystės akademijoje Joachimas Tauberis skaitys paskaitą apie Lietuvos ir Vokietijos santykius 1923–2013 m.

Karolio Didžiojo apdovanojimas Lietuvos prezidentei bus įteiktas gegužės 9 dieną. Oficiali ceremonija rengiama Acheno rotušės Karūnavimo salėje. Dieną prieš tai, gegužės 8-ąją, Acheno universitete vyks diskusija su D.Grybauskaite.

Tomis dienomis centrinėje Acheno aikštėje šurmuliuosiančioje miesto šventėje Lietuvos liaudies kultūros centras rengia meninį Lietuvos etnografinių regionų kultūros pristatymą.  

Renginius organizuoja Lietuvos ambasada Vokietijoje, Acheno tarptautinio Karolio Didžiojo apdovanojimo fondas ir Acheno miesto savivaldybė.

15min.lt