Apie poną V. U. ir laisvą žaidimą

Vedėjas Tomas Dapkus: Ketvirtadienį Seimui panaikinus Darbo partijos lyderių teisinę neliečiamybę politiniuose sluoksniuose pradėta spekuliuoti, ar už sukčiavimą teisiami darbiečiai gali būti nuteisti realia laisvės atėmimo bausme. /.../ Šeštadienį paskelbti visuomenės nuomonės tyrimai rodo, kad Prezidentė Dalia Grybauskaitė toliau sparčiai praranda visuomenės pasitikėjimą. Kodėl krenta valstybės vadovės reitingai ir kas laukia Vyriausybės panaikinus Viktoro Uspaskicho neliečiamybę – LNK studijoje pokalbis su Europos Parlamento nariu Vytautu Landsbergiu.

Pone Landsbergi, metų pabaigoje - visuomenės nuomonės lūžis: Prezidentė D. Grybauskaitė prarado populiariausio politiko pozicijas, o valdančiosios koalicijos reitingai pakilo, taip pat ir jos lyderio. Jūsų vertinimu, kodėl tokie pasikeitimai?

V.L.: Kiek esu matęs savo politiniame gyvenime, vieni reitingai būna gana pastovūs arba nuoseklūs, o kiti – sezoniniai. Sezoniniais reitingai vadinčiau visus atvejus, kai rinkimus laimėjęs asmuo arba partija staiga gauna aukštus reitingus, nors dar nieko naujo nepadarė. Tokia žmonių reakcija.

Ved.: Bet Prezidentės - nuosekliai krenta.

V.L.: Prisiminkit, kokie buvo Prezidentės reitingai, kai ji buvo išrinkta ir paėmė į savo rankas valstybės vairą. Dabar reiktų atsižvelgti į du dalykus: vienas – tai pono V.U. mylėtojai, o Prezidentė labai tvirtai stojo prieš poną V.U., kad jis neįsigalėtų visoje Lietuvoje. Jūs žinote, kad raidėmis buvo vadinamas dokumentuose. Taigi tie mylėtojai ja nepatenkinti, nors anksčiau gal būtų pasisakę už ją. Kitas dalykas – jau ilgai besitęsianti atitinkama intensyvi spaudos kampanija.

Ved.: Po to, kai Darbo partijos lyderiams panaikinta teisinė neliečiamybė, ir politinių partijų lyderiai, ir pats V. Uspaskichas kalba, kad jis dabar tampąs visiškai laisvu žaidėju. Kaip tas „laisvas žaidimas“ atsilieps Vyriausybės ir koalicijos darbui?

V.L.: Klauskit jų. Aš neturiu ko spėlioti dėl tokių mistiškų posakių.

Ved.: Bet apskritai Vyriausybės veikla Lietuvai labai svarbus dalykas. Kaip tokia koalicija šioje situacijoje veiks, jūsų prognozavimu?

V.L.: Labai greit viską pamatysime. Yra šventos Kalėdos, važiuojam su skambaliukais. Įvykiai eigoje, kaip sakydavo Michailas Gorbačiovas – procesas eina.

Ved.: Dar vienas momentas dėl aktualijų. Algirdas Butkevičius dabar yra didžiausią pasitikėjimą turintis politikas. Kaip jis turėtų elgtis ir kokių klaidų nedaryti turint omenyje ir sudėtingą koalicijos partnerių situaciją, ir stiprią opoziciją?

V.L.: Jam reikia turėti vieningą užnugarį savo paties partijoje. Jam tenka labai didelė atsakomybė. Anksčiau buvau kalbėjęs apie visos partijos atsakomybę, o dabar reitingai jį iškelia kaip asmenį, todėl jo atsakomybė ypač didelė. Kas ir kaip bus toliau, kaip bus sprendžiamos Lietuvos tarptautinės ir vidaus problemos? Ir pirmiausia pačioje valdžioje – ar ji bus veiksminga, ar ir toliau matuos ministerijas pagal kažkokius savo pelno taškus. Mes jau nusigyvenom iki to, kad ministerijos dabar turi kategorijas: kiek naudos taškų duoda ši ministerija, o kiek - ana. Ir kad valdžios naudą reikia tuo būdu pasidalinti – toks politinis mąstymas labai ar net komiškai liūdnas. Pamatysime, kaip bus su tais „naudos taškais“, kas kiek semsis iš buvimo valdžioje ir kaip Algirdas Butkevičius su tuo tvarkysis.

Ved.: Ar manote, kad energetinės nepriklausomybės siekis bus tęsiamas esant dabartinei Vyriausybei?

V.L.: Čia ir bus didysis egzaminas. Energetika – tai ta pati politika. Ypač, jei esi zonoje. O mes dar zonoje, ir mūsų nenori iš jos paleisti. Ir toliau bus daroma visokių kliūčių. Manau, kad ten, kur mūsų nenori paleisti, vienas interesų ir buvo, kad pasikeistų Vyriausybė ir Lietuvos vidaus politika. Pažiūrėsim, ar jiems pavyko, ar ne visiškai. Turbūt čia ir bus pagrindinis klausimas, kaip mums seksis išeiti iš energetinės imperijos į lygiavertį partnerių būvį kartu su Europa kaip partneriu, kuriam jau nediktuoja „Gazpromas“ ir už jo stovintis Kremlius.

Ved.: Kokius iššūkius matytumėte kitiems metams?

V.L.: Didžiausi iššūkiai – pačiuose mumyse. Yra iškreiptas vertybių supratimas, žmonių santykiai, santykiai su savo šalimi, su darbu, su pareiga, gyvenimo prasme. Viskas labai suprastėję. Jeigu atsigręžiame į savo pagrindus – yra klasika. Jūs gal dar klausite manęs, ko norėčiau palinkėti. Viskas seniai palinkėta: tegul saulė prašalina tamsumas. Ir šviesa, ir tiesa mus žingsnius telydi. Tebūnie meilė Lietuvos, o ne kišenės. O kai susiduria tos dvi meilės – kuri jų svarbesnė ir didesnė, - pasitaiko net paradoksalių, nors gal savaip logiškų atvejų: kuo labiau kas myli kišenę, tuo mažiau - Lietuvą. O kas myli Lietuvą, jis atsparesnis ir kišenės tuštumui arba nepakankamumui, nes jis turi jausmą, dėl ko čia gyvena, ir visada turi viltį, kad Lietuva nežus. Kad Lietuvoje bus geriau.

„Alfa savaitė“, 2012-12-23