Vytautas Landsbergis dėl ES-Rusijos Susitarimo

Visumos sesija
Europos Parlamentas, Strasbūras
2012-12-12

Kodėl nepadedam Rusijai

Vytautas Landsbergis dėl ES-Rusijos Susitarimo:

 P. Pirmininke,

Yra nemaža atvejų, dėl kurių Rusija nusipelno kritikos kaip sisteminga žmogaus teisių ir tarptautinių įsipareigojimų pažeidėja. Deja, mes taip pat nusipelnome kritikos vengdami kalbėti su savo partneriu apie bendrą geresnę ateitį. Taip ilgai rengta Rezoliucija dėl ES-Rusijos Susitarimo galėjo tapti pastanga kurti dialogą, įskaitant, mažų mažiausiai, visai nenormalią stoką abipusiai pripažįstamos teisinės sienos tarp ES ir Rusijos.  Ši spraga lieka prie Estijos rytinės sienos, kai didysis kaimynas atsisako ratifikuoti susitarimą, kuris buvo abiejų derybininkų tinkamai parengtas ir pasirašytas prieš kelerius metus. Rezoliucija būtų buvus galimybė priminti šį konkretų dalyką mūsų kolegoms iš Rusijos, bet taip neįvyko. Mūsų susitaikėliškų instinktų lygmuo yra stulbinamai nerealistinis.

Daug blogiau, kai panašūs dalykai susiję su žmonių gyvybėmis ir netektimis. Buvo kita galimybė (taip pat atmesta) paraginti Rusiją padėti tarptautinei bendruomenei jos pastangose stabdant griovimą ir civilių gyventojų žudynes Sirijoje. Mes neišnaudojome šios galimybės, pasiūlymas buvo atmestas. Kai dabar jau yra ženklų, jog Rusija gali atsižadėti savo besąlygiškos paramos p. Assadui, mes matome, jog galėjome žengti žingsnį į priekį parodydami, jog  nebijome tarti europietišką žodį Rusijai dėl Sirijos. Bet mes ir vėl nepadėjome Rusijai, įsivaizduojamai pasaulio taikdarei, taip pat šioje situacijoje.

xxx



Plenary session
European Parliament, Strasbourg
12-12-2012

Vytautas Landsbergis on EU-Russia agreement:

Mr. President, Madame Commissioner,

There are many cases for which Russia deserves critical remarks as systematic violator of human rights and international commitments. Unfortunately, we deserve criticism as well while avoiding even to talk with our partner about some particularities of our common better future. So long prepared Resolution on the Agreement could be seen as an effort of dialog on relations including, at least, an abnormal lack of mutually recognized legal border between EU and Russia. That gap stays at the Estonian eastern boarder when the big side refuses to ratify an agreement properly worked through and signed by both negotiators several years before. The Resolution was an opportunity to remind that particular unfinished issue to our Russian colleagues, but that did not happen. The level of our appeasing instincts is tremendously unrealistic.

Much worse when something similar goes about human lives and losses. There was another chance (refused as well) to encourage Russia to join international community in its efforts to stop destruction and bloodshed of civilians in Syria. We missed it, suggestion was deleted. As now there are signs already that Russia may put down its unconditional support for Mr. Assad, we see that we could step forwards and show ourselves being less afraid to say in Resolution a European word to Russia. But we did not help Russia as an illusionary world's peacemaker, in Syrian case as well.