Dėl politinės padėties Lietuvoje

ELP frakcijos posėdis, Strasbūras, 2012-11-20

Mūsų partija, kuri yra ELP frakcijos narė, pastaruosius ketverius metus kartu su dviejų  trijų atmainų liberalais dirbo centro dešiniojoje parlamento ir Vyriausybės koalicijoje. Toks gyvenimas drauge (vad. kohabitacija, sangyvena) nebuvo lengvas, tačiau šiaip ar taip – tai sėkmės istorija sunkiais ir neramiais laikais. Įgyvendindami griežto taupymo priemones ir vykdydami modernizaciją žinių ekonomikos link, privertę „šešėlį“ mokėti daugiau mokesčių, kartu su Estija ir Latvija įveikėme europinę smukusio pasitikėjimo ir finansų krizę. 

Šį laikotarpį Lietuva su Andriaus Kubiliaus vadovaujama Vyriausybe išgyveno be pranašauto nemokumo ar TVF valdymo; nepaisant nuolatinių neokomunistų ir kai kurių žiniasklaidos priemonių kurstymų, išvengė politinių maištų ar riaušių gatvėse (išskyrus vienintelį atvejį prie parlamento po pirmojo išlaidų apkarpymo). Viso to nebuvo. BVP šiuo metu auga (jei palyginsime su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, nuo 2010 m. pabaigos nuolat 5–4 proc.), ženkliai padaugėjo darbo vietų arba dirbančių žmonių skaičius.

Vis dėlto keli dalykai šiuo metu verčia nerimauti dėl ateities.

Mūsų Vyriausybė ėmėsi svarbių žingsnių pakeisti Lietuvos kaip posovietinės, nors ES viduje esančios, „energetikos salos“ statusą; tam tikslui sukurtas teisinis pagrindas ir gauta tarptautinė – pirmiausia ES – parama. Šiems žingsniams reikėtų priskirti ir faktinį Trečiojo energetikos paketo įgyvendinimą, priimtus sprendimus dėl jungčių su Švedija ir Lenkija, dėl naujos atominės elektrinės, kurią statytų „Hitachi“, ir dėl suskystintų dujų terminalo statybos.

Be abejo, šie žingsniai sukėlė konfrontaciją su „Gazprom“, kuris, taikydamas kaip bausmę didžiausią Europoje dujų kainą, apiplėšinėja būtent Lietuvą, ir paskelbė esąs suinteresuotas pakeisti Lietuvos politiką kartu su mūsų Vyriausybe.

Jei kalbėsime apie Vyriausybę, pakeitimas vyksta kaip tik šiuo metu. Politikai jos eilė ateis rytoj.

Po to, kai šiam tikslui pasiekti buvo mesti milžiniški pinigai (manoma, kad dešimtys milijonų), provincija balsavo už opozicijoje buvusius kairiuosius ir populistus, kurie į rinkimus žengė triukšmingai žadėdami darbo vietas ir pinigus; o trijų didžiųjų miestų rinkėjų balsų mums nepakako. Todėl per neseniai įvykusius rinkimus mūsų partija – konservatorių ir krikščionių demokratų susivienijimas – liko antroje vietoje. Liberalai – penkti, todėl suformuota nauja sena kairiųjų populistų koalicija. Atsisakę „vaivorykštinės“ koalicijos idėjos, kairieji socialdemokratai sudarė sutartį su populistinėmis Darbo ir „Tvarkos ir teisingumo“ (pastaroji – nušalinto prezidento R. Pakso partija) partijomis bei su nauju politiniu veikėju – lenkų-rusų aljansu, sudarytu padedant Rusijos ambasadai Vilniuje.

Laimėjusioji rinkimus socialdemokratų partija Ministrą Pirmininką jau pasiūlė, tačiau tolesnis Vyriausybės formavimo procesas tebėra neaiškus dėl Prezidentės Dalios Grybauskaitės pozicijos. Prezidentė priešinasi Darbo partijos, kurią lydi ilgas sukčiavimų šleifas, dalyvavimui Vyriausybėje. Tie minėtos partijos įpročiai praėjusiuose rinkimuose pasireiškė masiniu rinkėjų papirkinėjimu, o apskritai šiuo metu baudžiamųjų bylų teisme nagrinėjama partijai bei jos vadovybei iškelta baudžiamoji byla dėl apgaulingos „juodosios buhalterijos“.

Naujienos iš tokios netipiškos valdžią perimančių partijų sangyvenos ateina kasdien, tačiau šios dienos realijos, apie kurias norėjau jums papasakoti, yra būtent tokios.