Palyginkime...

Kalbėta TS-LKD Tarybos posėdyje, 2012-09-22

Turiu pastabų ir dėl rinkimų kampanijos ir dėl mūsų laikysenos. Ir dėl to, kad mūsų šūkiai bei žodžiai turi būti dešimt kartų apgalvoti. Pavyzdžiui, pabrėžiame, kad „turime nesustoti“. Ar tai mes turime nesustoti? Mums savęs raginti nereikia. Mes nesustosime, jeigu mūsų nesustabdys. Taip buvo visada. Mes visada, ir pirmaisiais Nepriklausomybės atkūrimo metais, ir paskui 1996-2000, darėme ką galėjome. Ką padarysime iki tol, kol mus sustabdys ir varys atgal - kad ką nors jau būtume padarę. Tad ne mes turime nesustoti, jeigu kalbame žmonėms, turi visi nesustoti. Visi gerbiami Lietuvos žmonės, gerbiami Lietuvos rinkėjai. O gerbiami fotografai, jūs tikrai nesustosite. Tada - mūsų kreipimasis į žmones, kaip mums nesustoti.

Mes turime labai daug ką pasakyti ir parodyti, kas padaryta, kur anksčiau nėra buvę, nerealūs dalykai pajudinti. Ligi šiol matau, kad nemokam to pasakyti. Bet jeigu mokėsime pasakyti, tada bus aišku, kur ir kada Lietuva turi nesustoti. Taigi, mieli žmonės rinkėjai, padėkite, kad mes visi nesustotume. Nes jeigu jūs nepadėsite, tai mus sustabdys ir vėl ketverius metus varys atgal ir nežinia kur nuvarys. Turi būti labai aiški kalba. Mes galime parodyti, kokie buvo smukimai atgal. Ir nuo 1993-ųjų metų, ir nuo 2000-ųjų, kai net dviem kadencijoms atėjo buvusi nomenklatūra. Kur mes ligi šiandien būtumėm galėję nužygiuoti?

Daugiausiai kalbama, ir turime ką labai konkrečiai pasakyti – kai kas mūsų išjudinta, kai kas užvesta ant teisingų bėgių. O mes net savo debatuose neklausiame, - aš bent negirdėjau, nors, aišku, vengiu klausytis, nes labai neįdomu, - savo oponentų: ar griausite branduolinę jėgainę, ar ne? Nes yra primestas referendumas, iš kurio gali padaryti kokias nori išvadas. Ar jūs padarysite išvadas, kad reikia atšaukti visus įstatymus ir pasiųsti kur nors toliau japonus, amerikiečius ir visas tas didžiules kompanijas, ar ne? Ar nesiimsite tokios atsakomybės? – tegul atsako: taip, griausim, čia buvo jūsų klaida, mes to neleisim. Gerai, tegul žmonės žino. Gal žmonės parems, tada nereiks nė referendumo. Bus matyti, kaip kas remia nepriklausomybę. Štai mūsų programa, jeigu už ją balsuojate, tai ir visas referendumas.

Yra daug panašių dalykų. Ar jūs atšauksite per kai kuriuos kanalus varomą propagandą? Net prieš suskystintų dujų terminalą: kam to reikia, brangu, gal pavyktų pigiau, atidėkim, paskui vėl svarstysim iš naujo... Bus prarasta laiko ir kaip paprastai – pražūtis per laiko praradimą. Tad reikia aiškiõs kalbõs.

Visi tie klausimai - tai mūsų jau pakreiptas tolesnis Lietuvos būvis į savarankiškumą nuo pažeidžiamiausios vietos, kur mes visai nesavarankiški – energetikos. Tad ar piliečiai rinkėjai to nori, ar ne? O gal jiems aiškina: viskas labai gerai, “Gazpromas“ jau davinėja, gal pusei metų duos pigiau, o kai atsisakysim kitų galimybių, tai uždės dvigubai brangiau, ir nebeturėsime kur iš naujo eiti. Reikia aiškiai kalbėti, taip pat ir mūsų oponentams. Tegul jie atsako, ką šiais klausimais darys. Ar mes tęsiame politiką. - anksčiau būdavo tokių susitarimų, kas beateitų. Pavyzdžiui, ateina kiti į valdžią, tačiau susitarimai yra svarbūs Lietuvai ir todėl tęsiami. Gal ne taip sėkmingai, tačiau nėra laidojami.

Vyksta lūžis, yra ką parodyti ir apie ką pasakyti. Tas lūžis eis toliau į visai kitą Lietuvos tarptautinį ir vidinį būvį. Arba mus perlauš atgal. Štai ir viskas, ir pilietis rinkėjas čia turi balsą.

Mūsų vykdoma politika ir situacija. Turbūt dar niekada Lietuva nebuvo tokia veiksminga Europos Sąjungos narė. Mes neseniai joje esame – aštuoneri metai. Buvom tie, kuriems reikia padėti, kurie gauna pagalbos, kurie stengiasi normaliai tvarkytis, bet mes kai ką ir inicijavom. Teko dirbti ir Europos institucijose, ir iš čia, ir štai pastaraisiais porą-trejetą metų vyksta lūžis visos Europos Sąjungos politikoje. Energetinėje politikoje - atsisakant iliuzijų, kad gerasis strateginis partneris davinės mums pigiai, ir mes, Europa, būsime klestinti pasaulio ekonomika su energijos resursais iš Rytų. Atsikando, pamatė kas tai yra. Ir ne vien Lietuvos Prezidentė labai aiškiai pasakė (ją už tai reikia bausti, jai keršyti), kad tie, kurie žada atvežti saulę iš Rytų, užmiršta, jog ta saulė brangiai kainuoja. Kuo jie mokės už tą saulę, jei vėl važiuos prašyti laikinai pigesnių dujų? Už ką, tad ką jūs atiduosit? Aš galvoju, kad Europos Sąjungoje Lietuva yra veiksminga narė. Kai įgyvendina Trečiąjį energetikos paketą, yra avangardas. Nežinau, kaip čia taip atsitiko. Taip pasirinkom. Gal A. Kubilius su A. Sekmoku buvo tokie įžūlūs, kad išėjome kaip 1990 metais į avangardą. Tada buvome nuoseklūs, o kiti žiūrėjo, kaip lietuviams sekasi: mes kovojom ir kovosim „iki paskutinio lietuvio“. O lietuviai kažkaip iššoko pirmi, tokie ekstremistai, todėl patys kalti, kad gauna per galvą. Tą patį mums bando padaryti ir šioje vietoje. Mus baudžia dujų kainomis. - Kodėl jūs nepatenkinti? Juk patys prisiprašėt. Nereikėjo šokinėti prieš šeimininką. - O pasirodė, kad esame ne vieni, kurie šokinėja prieš šeimininką, kad ir Europa nenori to šeimininko. Pajuto, kas yra pasiduoti, kad tau įsakinėtų. Aš matau ten, kur dirbu, daug pataikavimo. Tačiau jo būtų dar daugiau, jeigu nevyktų tam tikras atbudimas ir neatsirastų matymas realybės. Todėl galvoju: o kada Lietuva buvo tokia veiksminga, einanti Europos Sąjungos politikos avangarde? – Dabar. Ar tai blogai? Tegul mūsų oponentai pasako: blogai, Lietuvai reikia tupėti krūmuose ir nieko neerzinti, gal Maskva duos mums nuo savo stalo kokį pyragėlį. Arba išėdų.

Yra atskirų, bet irgi kapitalinių dalykų. Sureguliuoti skaudūs praeities klausimai, tarp jų finansiniai, su Lietuvos žydų bendruomene ir su Izraeliu. Kada kas Lietuvoje anksčiau tai padarė? Kiek metų praėjo? Dešimt-penkiolika, bet galų gale sureguliavo. Kas? – šita blogoji Vyriausybė, kuri, anot kai kurių „Lietuvos ryte“ rašinėjančių filosofų, iš viso „nieko gero nepadarė“. Reikia matyti realybę ir padarytus didžiulius, lūžinius dalykus. Klaidų irgi padarė. Bet aš apie tai nekalbėsiu, nes paskui „Lietuvos rytas“ rašys vien apie tai, kad Landsbergis pasakė kokią kritinę pastaba, a, žiūrėkit, apie ką jis kalbėjo.

Užmirškime „perkrovimus“. Jeigu mūsų oponentai kalba, kad reikia kažką kažkur „perkrauti“ santykiuose su Rusija, tai tegu pasako, ką ir į kieno vežimą reikia perkrauti. Žinoma, turinys suprantamas – pakeisti pasirinktą politinę kryptį. Kryptis yra į Vakarų demokratijas ir į orumą bei savarankiškumą Rytų kaimynų atžvilgiu. Gal mūsų oponentai, kurie ragina tai pakeisti, mano, kad jie nueis keliaklūpsti į Maskvą, ir gausime dovanėlių. O prieš Vakarus reikia spjaudyti. Į blogąją Europos Sąjungą, o tuo labiau į baisiąją Ameriką. Kai girdžiu, ką per radijus varo nežinia iš kur dygę politologai, galvoju: kiek jiems sumokėta už jų antiamerikietišką, antieuropietišką propagandą. Žinome, kad tam dalykui skirta daug pinigų, tik nežinau, ar jie gavo tiesiai ir kiek gavo. Bet kad pinigų paskirta ir kad viešojoje erdvėje tokia veikla dabar tiesiog klesti, tai išties gali būti tam tikrų ryšių tarp paskirtų pinigų ir suintensyvėjusios veiklos.

Dėl teisingumo sistemos turėčiau ką pasakyti. Esu jau kalbėjęs viešai. Paklauskime ir patys savęs, ir kitų partijų, kaip žiūrima į  atvejus, kai pavieniai žmonės, eiliniai piliečiai stoja prieš korumpuotą sistemą, kaip ponia D. Budrevičienė Kėdainiuose, kokia tada vyksta kova, koks egzaminas visai teisėsaugos sistemai. Laimei, tą kartą teisėsauga išlaikė egzaminą. D. Budrevičienė buvo padaryta kaltininke, kam iškėlė nelegalią, korupcinę mokėjimų sistemą. Tai lietė visą Lietuvą. Moteris vos liko gyva. Vėliau kita moteris Pagėgiuose paliudijo tiesą. Bet ją triuškina, naikina, veža net į psichiatrijos ligoninę, kad atsisakytų to, ką matė savo akimis ir ką girdėjo. Kaip į tai žiūri mūsų partijos? Nusiplauna rankas? Teisėtvarka šventas dalykas, ji neklaidinga? Deja, klaidinga. Pasirodo, kad teisėjai ir kyšius ima, ir tarpusavio susitarimus daro, bet pamažu valosi. Tai gerai. O kai kuriais atvejais, jeigu oligarchai turi pinigų, ir teismų sprendimai daromi jų naudai, tai tegul partijos galvoja, ar galima pamojus ranka žiūrėti į tokią padėtį.

Finansai, mokesčių surinkimas. Faktas, kad surinkimas pagerėjo. Galų gale yra kasos aparatai, galų gale turgus moka mokesčius valstybei. Kas nors gali pasakyti: baisus čia daiktas. Ponai, ar neatsimenate, kaip net kietosios rankos veikėjas ir premjeras G. Vagnorius kapituliavo prieš turgų? Buvo smarkiai užsimojęs; kaip tai gali būti, didžiulis verslas nemoka jokių mokesčių valstybei! Ir kapituliavo. Paskui aštuonerių metų socialdemokratų duobė, ten nėra ko nė kalbėti. Bet galų gale vėl mūsų laikotarpis su šlubomis koalicijomis, kai nežinia kas įtakoja, ir vis dėlto mes tai padarėme. Ateina pusė milijardo ar milijardas. Baisiai juokėsi, kad pažadėjome gauti milijardą iš šešėlio. Jau ateina, ateis ir milijardas, o gal du ateis. Bet kas pralaužė šį pasipriešinimą ir įvedinėja tvarką valstybės finansuose? Nė vienas iš tų didžiųjų kritikų ir „ūkininkų“ nė nebandė to daryti. Buvo aiškiai susitarę su šešėliu. O mes kažkokie įžūlūs, mat pabandėm įvesti šiek tiek tvarkos.

Kalbant apie krašto apsaugą, rinkimų programoje ši dalis labai atsakingai parašyta, tad apie tai nekalbu. Bet kalbu apie tai, ko dar reiktų. Galbūt pirmą sykį krašto apsaugos sistema rūpinasi istorine atmintimi ir panašiais dalykais. Tai sąmonės dalykai. Kas tie žmonės, kurie gins kitus žmones, gins savo valstybę, ir kas vyksta jų sąmonėje? Čia ginklas Nr. 1, kuris niekada nebuvo ginklas Nr. 1, o dabar jis bent jau tokios pat svarbos ginklas. Žinoma, mums visiems reikalingas aiškumas, nuo ko gintis. Ar nuo kokios nors divizijos, kurią gali pasiųsti paerzinimui? Ginti šalį reikia ne tik ginklu, bet ir sąmonės lygmenyje. Mums reiktų vis geriau suprasti patiems ir aiškinti visuomenei, kad esame riboje tarp dviejų kultūros sampratų ar tarp dviejų civilizacijų, kur viešpatauja arba korupcinė hegemonija, arba kitokios, europietiškos vertybės. Nors Europoje irgi yra korupcijos, bet nėra visuotinio „bezpredelo“. O Rytuose bezpredelas, kuris norėtų mus pasiglemžti. Tad mūsų pasipriešinimas bus ne vien ginklu, tai atmetimas anos savanaudiškos, egoistinės, supuvusios galvosenos. Pas mus jos yra daug, todėl turime valytis ir valytis, keisti piliečių sąmonę. Atrodo, šis tas vyksta. Kai kurie apklausų procentai rodo, kad mažiau žmonių „normaliai“ žiūri į kyšio davimą, papirkinėjimą ir panašiai. Ne taip, kad čia tokia sistema, reikia prisitaikyti, ir gerai gyvensi. Kažkada tokius nemirtingus žodžius Seime pasakė ponas Veselka: parsiduokime „Lukoilui“ ir visi gerai gyvensime. Ir dabar pakanka politikų, kurie mielai kam nors parsiduotų ir manytų, kad iš to geras gyvenimas. Taigi, sąmonės lygmuo. Turime eiti į žmones, kurie arba parems dabartinę kryptį, arba neparems – gal pavarom atgal į korupciją ir aną hegemoniją...

Kai kalbame, kad reikia tęsti darbus, tai ir pabaikime mintį: šie darbai ne mūsų partijos, o visų žmonių, kurie supranta būtinybę gyventi kitaip. Mėginkim gyventi kitaip. Kad šie rinkimai nebūtų tas laikas, kai galima sugriauti ėjimą į geresnį Lietuvos būvį. Ar kam nors nepatinka tas būvis, ar nepatinka, kad ne jie valdžioje, gal jie norėtų valdžioje pasišildyti, nežinau. Bet mes negauname atsakymo: gerai, ateisim į valdžią, jūs pavargot, o mes darysime tuos pačius gerus darbus. Ne, jūs viską darėte blogai. Ar konservatoriai padarė bent truputį ko nors gera? Didysis ankstyvasis laikraštis filosofuoja: taigi nieko nepadarė, viskas blogai, viską reikėjo kitaip. Kitaip - reiškia atvaryti atgal į buvusią nomenklatūrinę stagnaciją. Ką darysi. Aš jau nekalbu apie Juozo Bernatonio demagogiją. Naujas lyderis, Algirdo Brazausko paveldėtojas. Sako, kad jam norisi Lietuvoje daugiau socialdemokratijos. Turiu mažą repliką – aš norėčiau daugiau demokratijos.

Čia pateikiau pavyzdėlių, kad mes nekovojame arba mažai kovojame prieš melagingą, juodą propagandą. O jos gausu. Reikia kovoti ne todėl, kad ji bloga mūsų partijai ar kad žada mus triuškinti, nubausti, bet žiūrėkit, ką čia jūs nubausit, kur nuvarysit valstybę. Baudėjai... Ar mes turime aiškią poziciją? Štai sakome: primestas referendumas dėl branduolinės jėgainės statybos. Aišku, kad primestas. Tai viena priemonių neleisti. Mums nepavyko taip Seime balsuoti, kad nepraeitų, taigi Seimas tartum už referendumą. O kokia mūsų rekomendacija? Be to, sudaryta sistema, kuri visiškai pažeidžia balsavimo slaptumą. Įsivaizduokime: ateinu, ir tame pačiame lape yra parašai, man duoda biuletenius balsuoti už partiją, už atskirus žmones. Ir referendumas, o dar susuktas. Kodėl Seimas priėmė, kodėl kolegos nežiūrėjote, kas ten parašyta? O ten parašyta: patariamasis referendumas, kuris daro sprendimą. Palaukite, koks jis patariamasis, jeigu daro sprendimą? Jeigu patariamasis, tai jis daro patarimą. O parašyta „sprendimą“, ir jeigu norės, tai pasakys: jau nuspręsta, liaudis nusprendė. Per tokias suktybes... Ir balsavimo būdas. Aš esu eilinis pilietis, man duoda biuletenius. Aš nenoriu balsuoti, pavyzdžiui, man neaišku, suprantu, kad gerai neišmanau, o vyksta kažkokios kovos, kas ta energetika, kaip ją tvarkys ir kur lenks, tad aš galbūt norėčiau nebalsuoti. Bet jeigu neimu biuletenio, esu labai matomas. Gal ten nesėdi blogi žmonės, bet ką aš žinau. Jie fiksuoja: štai jis net biuletenio neėmė. Tai blogiau kaip sovietų laikais. Pasakiau per „Pūko“ radiją: žmonės, kurie manot, kad čia primestas, nereikalingas dalykas, bet jums bus šiek tiek nejauku neimti biuletenio, tai paimkit, įsikiškit į kišenę, o paskui išmeskit. Kai bus išaiškinta „už“ ir „prieš“, kai kurie mūsiškiai daro klaidą. Paskaičiau ir galvoju, kaip mes suprantam dalyką. Pasakyta: referendumas – tai tautos mandatas statyti branduolinę jėgainę. Atsiprašau, o jeigu žmonės tiesiog neis balsuoti, arba būtų leista nebalsuoti, kad šis referendumas neįvyktų, ar tai bus tautos mandatas prieš jėgainę? Juk taip bus aiškinama. Tad už ką mes agituojame taip aiškindami? Mes galime suformuluoti savo poziciją. Tačiau aš jos pasigendu. Dar yra laiko, kad partija aiškiai pasakytų savo patarimą piliečiams rinkėjams. Arba tu apsisprendęs, jau žinai, apgalvojai, tada balsuoji. O jeigu abejoji, tai kadangi nėra tokios protingos normos, kad abejojantys būtų padalinti į dvi puses, kad tie, kurie nei „už“, nei prieš“, kad jie nebūtų skaitomi „prieš“? O gudročiai juk taip darys. Todėl reikia žmonėms duoti patarimą. Daug jų sunerimę ir sutrikę, tad nebūdami įsitikinę, klausinėja.

Turėčiau dar ko pasakyti, bet gal pasakysiu siauresniame ratelyje. Tik tiek, kad kol kas neturime aiškiai rekomenduojamos taktikos, kaip piliečiams rinkėjams elgtis šiuo klausimu. Jiems primetė suktą dalyką, o mes nesugebėjome pasipriešinti. Užtat dabar prisiimkime atsakomybę patarti dėl elgesio. Patariamasis referendumas, tad galima patarti kaip balsuoti.