Kalbėjo Zigmas

Kalbėjo Zigmas. Įvyko 2012-07-24. Klausaisi žmogus kitąkart kalbančiųjų ir savitas dūmas dūmoji: į kurią pusę pečiais patraukti? Ar nė kiek netruktelėti. Bet ir vėl: nežinantys girdėjo, istorikai gal remsis, rašys gandų ir apkalbų istorijas. Tad nutariau primesti porą pastabėlių.

Žinoma, Nepriklausomybės moratoriumas. Kurio niekad nebuvo, tik dūmai M. Gorbačiovui. Bet žodis anuomet jaudino daugelį, ir kai kurie ligi šiol jaudinasi ir verkia dėl to, ko nebuvo.

Priešprieša su V. Tomkum kilo kur kas esmingesnė, negu vien Landsbergio nepasitenkinimas, kad „Respublika“ meluoja. (Buvau paskelbęs repliką: „Respublika“, nemeluok!). Priešinomės Sąjūdžio įsteigto laikraščio užgrobimui. Aktyviausiai priešinosi V. Čepaitis, todėl jam paskui taip beatodairiškai keršyta.

Gerai, kad Zigmas ir Vitas dabar susitaikę. Anuomet, kai G. Vagnoriaus pirmojoje Vyriausybėje Zigmas kuravo, kaip premjero pavaduotojas, gynybą ir saugumą,  o po pučo perdavinėjo KGB palikimą, „Lietuvos aide“ pasirodė „Tomo“ agentūrinės anketos faksimilė. Ją dabar galima rasti tritomyje „Sunki laisvė“ (Vilnius, 2000). Niekas nesikreipė į teismą, bet atsakas ( berods „Respublikoje“) buvo kito asmens anketa „Žaliasis“. Zigmas užsiplieskė, grasinosi eiti į teismus, bet  paskui abu nutilo. Susitaikė, tai ir gerai. Dabar jau Zigmas kelia Vitą kaip taikos vėliavnešį. Landsbergis neva užmigęs per taikos derybas – gal anie dviese tai sugalvojo. Būtų turėję žiauriai migdomai kalbėti niekus.

Dėl Lietuvos Sąjūdžio tarybos pirmininko rinkimų – po išpuolio „Izvestijose“ – tai daugelis prisimena, kad Landsbergį pasiūlė A. Čekuolis, ir kai kurie dar ilgai tuo spekuliuodavo. Zigmas kalba apie Vitą, o to negalėčiau patvirtinti. Abu jie, tiesa, buvo grupėje jaunesniųjų, kurie atėjo pas mane klausdami ar sutikčiau tapti pirmininku.

Zigmo politinės karjeros pabaiga buvo konfliktas su premjeru G. Vagnoriumi. Dėl ko – jie geriau žino.

Ginklų pirkimas per G. Konopliovo firmą – toks planas ir net įgaliojimo projektas tikrai egzistavo. Jį parengė ir stūmė krašto  apsaugos vadovas A. Butkevičius. (Nepavyko, baisiai pyko). Bet kadangi turėjome, po Sausio 13-osios, Laikinąją valstybės gynimo tarybą, tad gavęs planą ir projektą sukviečiau Tarybą, ir A.  Butkevičiaus įdirbis buvo vieningai atmestas. Tikriausiai Zigmas kalbėjo prieš, o dar atsimenu, berods, kategoriškai nesutinkantį A. Abišalą. Vėliau pirmuosius automatus gavome nusipirkti iš Izraelio. A. Butkevičius vėl pyko, o J. Gečas džiaugėsi.

Aukščiausiosios Tarybos tyrimo komisijų dėl 1991 m. sausio 8-tosios ir 13-tosios įvykių medžiaga išties, arba taip sakoma, dingusi. Arba ją natūraliai perėmė Seimas, jei nebuvo negrįžtamai išnešta rugpjūčio pučo metu, arba turėjo likti pas komisijų pirmininkus. Daugiau turėtų žinoti V. Žiemelis. Vienintelę magnetofoninio įrašo šifruotę – V. Antanaičio liudijimą Komisijai – buvau gavęs ir esu paskelbęs („Kaltė ir atpirkimas“, leid. Briedis, 2012). Tiek žinių norintiems rašyti korektišką, faktologinę istoriją.

Vytautas Landsbergis
Alfa.lt