Vytautas Landsbergis
April 2012
/not told/
Republic of Azerbaijan after restoring itself as independent nation in 1991 has made further significant steps of self-determination. They were real independence from former metropoly and choice for Europe.
Already in 19th century Azerbaijan had became the main actor in Europe energy matters. That goes on to be repeated now once more, especially when Europe is concerned about its own independence. So, when Azerbaijan does need Europe not being happily sandwiched between Russia, Turkey and Iran, wishing to strengthen its independent European statehood, the EU also needs Azerbaijan for its own energy independence. Both independences do coincide as common interest and ground for mutual approach.
This goal of perfect EU-Azerbaijan cooperation must be primary task. Let occupied territories be the next one, due to force majeur factor of Russia and Armenia bedfellows there.
Vytautas Landsbergis
2012 m. balandis
/nepasisakyta/
Po nepriklausomybės atkūrimo 1991 m. Azerbaidžano Respublika žengė tolimesnius reikšmingus savo apsisprendimo teisės žingsnius. Jie virto tikra nepriklausomybe nuo buvusios metropolijos ir europiniu pasirinkimu.
Jau 19 a. Azerbaidžanas tapo pagrindiniu veikėju Europos energetikos reikaluose. Tai vėl kartojasi ypatingai dabar, kai pati Europa susirūpino savo nepriklausomybe. Taigi Azerbaidžanui, kuris yra nepalankioje padėtyje suspaustas tarp Rusijos, Turkijos ir Irano, reikalinga Europa, kad sustiprintų savo nepriklausomą europietišką valstybingumą; Europos Sąjungai reikalingas Azerbaidžanas dėl jos energetinės nepriklausomybės. Abi nepriklausomybės sutampa kaip bendras interesas ir tvirtas pagrindas abipusiam suartėjimui.
Šis puikios partnerystės siekis turėtų būti prioritetinė užduotis. Tuo tarpu okupuotos teritorijos – tolesnė užduotis dėl force majeur veiksnio, kadangi Rusija ir Armėnija yra šio klausimo artimos partnerės.