Ir vėl tiek daug ne apie mergaitę

(Vytauto Landsbergio komentaras per „Pūko“ radiją, 2012-15-21)

Visoje dramoje, kuri jau keli mėnesiai vyko dėl mažametės mergaitės Deimantės Kedytės likimo, dabar dėmesys sutelktas į jėgos veiksmą atimant mergaitę iš globėjos ir iš jos namų, į kuriuos buvo įsilaužta, ir atiduodant motinai ir jos advokatui, kuris nežinia kodėl įsilaužime dalyvavo. Dabar pastebimas jau politinis aspektas, ko gera, iš anksto planuotas ir koordinuotas, kaip nukreipti žmonių pasipiktinimą reikiama politine kryptimi. Tai matome prie Prezidentūros rengiamuose piketuose ir kai kuriuose šūkiuose, nukreiptuose tiesiai prieš Prezidentę, tartum ji būtų galėjusi anuliuoti teismo sprendimą, ar pasiimti vaiką globoti pati, ar nežinia kas ką dar kaip įsivaizduoja. Einama prieš politinius konkurentus, kaip antai Tėvynės sąjungą, nes ir tokie plakatai keliami, nors jėgos veiksmus vykdė Vidaus reikalų ministerija bei jai pavaldūs žmonės, ir vidaus reikalų ministras buvo spaudoje kaltinamas, kad jis to nevykdo, o ši ministerija yra atiduota kitos partijos kompetencijai. Tačiau karikatūros yra Andriaus Kubiliaus, nes toks yra užsakymas prieš rinkimus.

Ypač nemalonu matyti kažkieno seniai kauptą nepasitenkinimą Respublikos Prezidentės linija šiek tiek valant teisėsaugą nuo korumpuotų teisėjų, ir norą dabar pulti būtent Prezidentę, nors visa istorija susijusi grynai su teisėsauga, su prokurorų bei teisėjų veiksmais. Rezultatas žinomas – keturi lavonai, didžiulė įtampa visuomenėje ir visaip vilkinama pedofilijos byla, suinteresuotai spaudai šaipantis iš pačios pedofilijos, iš tariamai susvajotos ar išpūstos pedofilijos bylos. Tuos tekstus gana įdomu matyti. Svarbu mergaitės atėmimas, o mergaitė vadinama "užsispyriojusiu" vaiku, su kurio užsispyriojimais nereikia skaitytis, tai „ar ne laikas užbaigti absurdo teatro spektaklį – Kauno pedofilijos bylą“? Cituoju iš „Lietuvos ryto“. Taip sakant, nesamos pedofilijos, ypač organizuotos pedofilijos ir tos, dėl kurios prokuratūra vis dėlto pateikė kaltinimus, ir byla yra teisme, visa tai reikia užbaigti. Taip siūlo įtakingas, kai kam įtakingas laikraštis.

Nušviečiant padėtį, kaip mergaitė gyveno pastaruoju metu, buvo daug tendencingos netiesos. Žinoma, ir visokiausi spaudimai teisėsaugos institucijoms. Tuo pačiu metu net paradoksaliai meluojama, neva "visų lygių valdžios institucijos daro spaudimą teisėsaugai". O tas, kuris taip rašo, tiesiai nurodinėja, ką turi daryti vidaus reikalų ministras ir jam pavaldi policijos vadovybė. Tai nėra spaudimas, tai tiesiog įsakinėjimas. Autorius Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius ponas H. Mickevičius. Tuose tekstuose pilna susipainiojimo ir netiesos. Paprastas žaidimas: kaip mergaitei blogai, kad ji nelanko mokyklos, nors kas seka įvykius turėjo žinoti, jog padarius sprendimą, kad mergaitę galima paimti ar pagrobti prievarta, jai vaikščioti į mokyklą būtų buvę tas pat, kaip leisti, kad ten prieš ją pavartotų prievartą. Todėl globėja buvo susitarusi, kad mergaitė mokoma namuose.

Bet paliekant visus tuos žodinius žaidimus ir demagogijas, matoma, kad operacijos metas buvo parinktas tikrai neatsitiktinai. Ne tik todėl, kad tą dieną jau buvo atvykę, ir paskelbtas susitikimas ir bendras posėdis su Danijos vaiko teisių ekspertais, kurie atvyko konsultuoti Lietuvos ekspertus bei pareigūnus; ne tik todėl, kad kitą dieną turėjo vykti ir įvyko eilinis teismo posėdis pedofilijos byloje, ir ten teisėjas jau galėjo pasiremti faktu, kad globėja yra netekusi globėjos teisių, nes mergaitė jau ne pas ją. Tą padėtį irgi reikėjo sukurti.

Vienas momentų irgi svarstytinas – Prezidentės išvykimas tą pačią dieną į Jungtines Amerikos Valstijas, į labai svarbius tarptautinius renginius, ten susitinkant ir su vietos lietuviais. Operaciją vykdant kitą dieną, Prezidentei nesant Lietuvoje, atrodytų vienaip, o kol ji dar neišvykusi – kitaip, nors negali nei atšaukti, nei užprotestuoti. Ji padarė ką galėjo – nurodė, kad veiksmai turi būti ištirti. Ir dėl to ant jos labai pykstama. Ji kaltinama nežinia kuo. Būtent taip ir buvo padaryta  prieš jai išvykstant ir kad ten, Amerikoje, kas nors dar suorganizuotų piketus prieš ją iš padėties nesuprantančių, galbūt neseniai atvykusių lietuvių pusės. Dabar matant piketus prie Prezidentūros turėtų būti suprantama, kad jie nukreipti ne tuo adresu, kur žmonės, kurie piktinasi, turėtų piktintis. Vykdė Vidaus reikalų ministerija ir virš visko stovinti, ko gera, virš visko Lietuvoje stovinti teismų sistema. Taigi Aukščiausiasis Teismas, kurio pareigūnai yra šiurkščiai, kai kada demagogiškai pasisakę šiuo klausimu. Dėl mergaitės likimo, kad Kėdainių apylinkės teismo sprendimas yra neabejotinas ir turi būti vykdomas bet kuriomis priemonėmis. O vaiko globėja, nesutinkanti pati nugabenti mergaitės, tiktai sutinkanti, kad ateitų motina ar kas ir pakviestų mergaitę išeiti ir išsivestų, ta teisėja N. Venckienė buvo išvadinta visos Lietuvos pūliniu ar panašiais šlykščiais žodžiais. Ir tai ėjo iš labai aukšto asmens. Šie asmenys nėra peikiami, prieš juos nėra protestuojama. Pyktį bandoma nukreipti prieš Prezidentę. Tai apskaičiuota politika. Aš taip matau. Žmonės neturėtų remti tokių veiksmų tuo adresu.