Rinkimai ar atranka

Vadinamieji prezidento rinkimai Rusijoje arba "prezidento Putino rinkimai", kaip studentams kai kur buvo įsakoma eiti ir dalyvauti, iš tikrųjų įvyko gerokai anksčiau. Siaurame ratelyje, net ne CK. Nors jau pora metų žadėta, kad bus du rinkėjai ("sėsim prie stalo ir susitarsim"), vis dėlto dalyvavo gal keliais daugiau. O "išrinkus" tuoj pat apsireikšta Vieningąjai tautai - jau turite! Įvyko gruodžio mėnesį.

Po to tereikėjo atsijoti kitus kandidatus, kad finišo tiesiojoje nekiltų jokia intriga (pavyzdžiui, jeigu varžovais eitų G. Javlinskis, A. Navalnas, M. Kasjanovas arba G. Kasparovas, kurie kvalifikuotai kviestų V. Putiną į debatus). Baigus tą dvigubą atranką, teliko pergalingai užbaigti procedūrą kovo 4 dieną. Iš esmės, organizuota kaip J. Stalino laikais. Toks tat Rusijoj stabilumas - beje, valdovo karūnacijos šūkis.

Pagal žanrą - didysis žiniasklaidos įvykis arba politinės realybės šou sėdintiems prie ekranų. Naivūs techniškieji bei politiniai retransliuotojai vadina ir vadins tą įvykį bei šou tikrais rinkimais ir dar pergalingais. Mačiusiems šią sistemą rinkimų akcijose nuo didžiojo ūsuotojo vadybininko laikų - o tas pasakydavo, kad svarbūs ne balsuotojai, bet skaičiuotojai,- ypatingų klausimų nekyla nei dėl procentų, nei dėl agresyvios, širdyje revanšistinės, retorikos.

Iškankintose Šiaurės Kaukazo satrapijose už atrinktąjį sumesta bemaž 100 procentų, o kadaise taip būdavo totaliai "nuo krašto iki krašto", kur "meilę ir valią" dainavo visi. Dabar genštabas, manau, paskaičiavo kiek reiks, kad nebūtų nei per daug, nei per mažai. Planas įvykdytas. Ir teisė bei prievolė įmesti balsą už jau išrinktuosius (atrinktuosius, patikrintuosius) buvo visad interpretuojama kaip revoliucinė pergalė prieš klastingą klasinį priešą. Plius - Vakarų imperializmą. Dabar įvardinta kaip ryžtas duoti į dantis visam blogajam demokratiniam pasauliui ir numirti už tėvynę Maskvos prieigose.

Nejau tai Gruzija vėl užpuls našistus bei Rusiją? Nebūtinai. Nenustebkite, pasirodė nelauktai baisi publikacija apie baisius kruvinųjų suomių(!) kėslus. Prezidento de facto grūmojimai latviams ir estams, dar perspėjimai prieš pat procedūros finišą, kad bus nužudytas koks žymesnis opozicionierius, irgi verti dėmesio. Tokiems protestuose geriau nesirodyti.

Daugeliui balsavusių ir po to dirbtinai džiūgaujančių rusų turbūt nė nedingtelėjo, kad Putinas - tai karas. Irane jau dingtelėjo, prezidento partija pralaimėjo.

Tokių minčių Briuselyje prikomentavau tą pačią dieną Euronews korespondentui Andrejui Beketovui. Kai ką perdavė.

Vytautas Landsbergis
„Lietuvos žinios“, 2012-03-07; „Alfa.lt“, 2012-03-07