Vytautas Landsbergis EP debatuose dėl Vengrijos

Gerbiamas Pirmininke, kolegos!

Aš negirdėjau, kad premjero V. Orbano Vyriausybė kviestų okupuoti Wall Street'ą Budapešte. Jie ėmėsi Centrinio banko valdymo patobulinimų link didesnės atskaitomybės ir skaidrumo bendradarbiaujant su Vyriausybe. Bankų nepriklausomybė neturėtų būti suprantama kaip neatskaitomybė, ypač prisimenant jų vaidmenį pastarojo meto finansiniuose bunga-bunga. Mes čia neturėtume tarnauti korporatyviems bankininkų interesams.

Demokratijų solidarumas turėtų būti svarbesnis už bankų solidarumą. Dėl šios priežasties aš raginu bendradarbiauti, o ne puldinėti nepagrindžiant kritikos.

Ir dar vienas ypatingas pastebėjimas. Mano šalyje euroskeptikai nuolat mėgina lyginti Sovietų Sąjungą, kuri nebuvo jokia Sąjunga, su tikra Europos demokratijų Sąjunga. Mes, europietiški Lietuvos politikai, nuolat neigiame šį klaidingą lyginimą. Tačiau dabar nebus lengva išvengti panašumų su įvykiais prieš 22 metus, kai Lietuva priėmė savo nepriklausomą Konstituciją ir Kremlius ultimatumais spaudė ją atšaukti, naudodamas politines ir ekonomines sankcijas iki blokados ir kraujo praliejimo. Todėl sankcija buvo labai prastas žodis, kurį panaudojo Komisija kaltindama Vengriją tariamomis jos didžiulėmis klaidomis.

Mūsų pasiūlymai Vengrijai neturėtų atrodyti kaip Komisijos ekspertų diktatas, naudojant Europos Parlamentą instrumentiškai prieš vieną nepaklusnią valstybę narę. Tąsyk tai būtų labai rimta padėtis, netgi rimtesnė, nei tiek metų gyventi su senų laikų komunistine Konstitucija, kurią vengrai išdrįso pakeisti.

Kad išvengtume diktato įspūdžio, Europos Parlamento bendruomeniškasis požiūris po šių debatų turėtų formuotis kitoks - tik ne Komisijos nuostatų klišė.

Visumos sesija
Strasbūras, 2012-01-18