Menų sąveika – amžinas visuomenis

Nuo seno nuo seno pilna

visokio supinto ir perpinto meno.

Ar matei, kokius gražius ir visaip išpuoštus darydavo stygų ir klavišų instrumentus? Jie ir neskambėdami skambėjo, puošė šeimų gyvenimą.

O vargonai? Patraukia žvilgsnį aukštyn, ir matai arkangelus trimituojančius, patį karalių Dovydą skambinantį arfa.

O Kristaus kančios tragedija ir teatras?

Kai pradėjo piešti bėgantį šunį su dvylika kojų, atsirado kinas. Opera – iš riterių romano. Su piemenaitėmis, kodėl ne. Jos mielos.

Poezija, kurią rašydavo žvėrelių ir žvaigždelių hieroglifais, buvo pati gražiausia.

Dabar niekaip rašyti nebemoka. Plastmasę spaudo.

Ar tu matei, ar tu matei,

kaip raitos virtualūs kirminai?

„Literatūrai ir menui“, 2011-12-05